Atskiri pasauliai TAISOMA

65 Skyrius

-O gal žinai kur mano mobilusis? - staiga paklausė manęs.
-Tikriausiai tavo kambaryje prie lagamino, rankinėje. - patraukiau pečiais, nes nebuvau tikras kur jis.

Ji nuėjo, o aš užkaitęs vandenį ėmiau ruošti puodukus arbatai ir kavai. Netrukus atsikėlė ir Dveinas su Kevinu, tuoj atėjo ir Melissa, o Dara liko miegoti.

Loros POV

Nuėjusi į kambarį puoliau ieškoti mobilaus. Galva atrodė sukasi, jog šiandien mano gimtadienis, kurį sugebėjau pamiršti, o telefonu jau ilgai nesinaudojau ir visai pamiršau pranešti sesei, jog esu išvykusi ir man viskas gerai. Telefoną ilgai netrukus radau, jis buvo išsikrovęs. Viskas užtruko kol radau pakrovėją ir įjungiau jį krauti. Šiek tiek luktelėjau ir atrakinusi telefoną, radau daugybę žinučių ir skambučių nuo sesers, tėčio ir Ročelės. Tėtis skambino prieš valandą, o sesuo su Ročelė jau nuo vakar. Radau daug žinučių, sesuo sveikino su gimtadieniu ir liepė kuo greičiau atsakyti, nes ji nerimauja.

Paskambinau jai  ir paaiškinusi kur dingau, ji nurimo ir laukė sugrįžtant. Kalbėjome apie valandą, klausiau jos ir nenorėjau, kad šis pokalbis baigtųsi, bet į kambarį įėjo Markas, todėl teko atsisveikinti.
-Viskas gerai? - staiga paklausė jis.-pasigedau tavęs.
-Na.. Daug visko prisikaupė telefone, kol nesinaudojau juo. - paaiškinau.
-Bet jau viskas? Eisim?
-Tuoj dar paskambinsiu draugei ir ateisiu. - šyptelėjau jam, jis pabučiavo man į kaktą ir išėjo.

Nieko nelaukusi paspaudžiau ant Ročelės vardo ir laukiau kol pypsėjimas liausis ir ji atsilieps, bet niekas neatsiliepė, kol galiausiai po keleto bandymų, jos telefonas išsijungė. Sėdėjau ir mąsčiau. Mane supo bloga nuojauta, jaučiausi labai blogai. Buvau pasimetusi ir nežinioje, gal jai blogai, ištiko bėda, o gal ji tiesiog dirba? Nenoriu prisigalvoti, bet tai neatrodo, kaip ji. Jos telefonas visada šalia, ji niekada nėra neatsiliepusi į skambučius. Šiek tiek pamąsčiusi dar atrašiau tėčiui ir  nusiraminusi palikusi telefoną ant spintelės krauti. Išėjau į virtuvę.

Melisa, Dveinas ir Kevinas sėdėjo terasoje, o Markas vis dar stoviniavo virtuvėje ir darė sumuštinius. Atėjau ir prisiglaudžiau prie jo.
-Ir kaip? Pasišnekėjai? - domėjosi Markas.
-Nee... - nusiminiau.-Ji neatsiliepė ir tai man neduoda ramybės, ji visada prie telefono ir šiaip seniai ją girdėjau, kai atvykau į Niujorką mažai bendraujame.
-Esu tikras, kad ji neužilgo perskambins. - bandė nuraminti mane.
-O gal grįžę nuvažiuokim į Šarlotę aplankyti tėtį ir draugę? - nedrąsiai paklausiau jo.
-Galiu po savaitės ar dviejų, nes dabar grįžęs turėsiu daug darbų.

Kiek nusiminiau, bet jis pažadėjo kuo greičiau viską pasidaryti  ir jei man tai svarbu, važiuos kartu. Buvau laiminga dėl to ir nuotaika kiek pasitaisė. Pasidariau arbatos ir kartu su Marku nuėjome prie draugų į terasą.

Nenorėjau sėdėti, todėl nupėdinau prie tvoros krašto, kuri aptvėrė terasos teritoriją ir  laikydama rankoje karštą arbatą žvelgiau į kiemą. Jame dar sklandė rūkas, pro medžius skverbėsi saulė, ant žolės dar buvo rasa. Viskas atrodė be galo jauku, šilta ir nepriekaištingai tvarkinga. Norėčiau čia likti visam, norėčiau čia gyventi, praleisti bent vieną vasarą.

Netrukus mano mintis ir tą žvilgsnį į kiemą nutraukė ateinantį Dara. Ji ėjo tiesiai link manęs. Jos plaukai buvo suvelti ir netvarkingai krito ant veido, ji priėjo ir apkabino mane bei Melissa.
-Aš jaučiuosi lyg suvažynėta. - suinkštė ji ir išsidrėbė krėsle.
Markas įsmeigė akis į mane, tad pajutusi tai pažvelgiau į jo pusę. Jis tapšnojo ranka šalia, jog ateičiau. Prisėdau prie jo ir buvau apkabinta. Jaučiau, kaip jis uosto mano plaukus ir mėgaujasi tuo.
-Myliu tave. - tyliai išgirstu sakant man į ausį.
Plačiai nusišypsau.

Marko draugai kažką kalba, juokiasi ir diskutuoja. Dara ir Kevinas laikosi atokiau, o Dveinas ir Melissa taip pat apsikabinę kaip mes su Marku. Gal Dara susipyko su Kevinu? Svarsčiau.
-Tai noras į klubą dar nedingo? - staiga paklausė Markas pažvelgdamas į Daros pusę.
-Markai! - ji suinkštė susiimdama už galvos. - Daugiau negersiu! Niekada!
Visi juokėsi.
-Ir taip po kiekvieno vakarėlio. - įsiterpė Melissa. Dara pavartė akis ir atlošusi galva suposi krėsle.

-Mes dabar eisim susiruošti ir važiuosim kai kur, gerai? - pažvelgdamas į laikrodį sau ant riešo tarė man Markas.
-O susiruošti kam?
-Tiesiog apsirenk patogiai, bet tuo pačiu pasipuošk.
-Aš tau padėsiu. - išgirdusi mūsų pokalbį įsiterpė Melissa ir atsistojusi nusivedė mane.

-Tu kažką žinai apie tai? - paklausiau jos pakeliui link mūsų su Marku miegamojo.
-Argi manai, jog dabar imsiu ir viską papasakosiu? - nusijuokė ji.

Na taip. Kokia aš kvaila, tikrai tikėjausi, jog ji ims ir viską man pasakys?

Melissa pradėjo traukti rūbus man iš lagamino. Ji apžiūrinėjo kiekvieną apdarą ir padavusi man baltą sijoną bei švarką, sustojo. Ji apie kažką mąstė, kai atsistojusi staiga išbėgo iš miegamojo ir dingo. Likau pasimetusi, bet tuo pačiu nebuvau patenkinta tuo ką išrinko. Ji tuoj grįžo ir padavė nėriniuotą palaidinę. Iš karto pastebėjau jos gilią iškirptę kas man dar labiau nepatiko.
-Nemėgstu tokių palaidinių, per daug apnuogina mano...
-Išryškina nuostabų kūną ir privalumus. - Melissa nutraukė mane ir pataisydama pratęsė sakinį.

Pavarčiau akis.
-Apsimauk visą tai ir ateik. Tada pažiūrėsim. Jei atrodys negražiai, galėsi pasirinkti kažką kitą.

Nuėjau į vonią ir apsivilkusi visą tai jaučiausi neįtikėtinai patogiai. Tie rūbai prie mano kūno prigludo idealiai, lyg būtų man siūti.

Išėjau iš vonios ir atsistojau priešais lovą. Melissa nustebo pamačiusi mane ir negalėjo atitraukti akių. Buvo kiek nejauku ir gėdinga rodyti tokį atvirą kūną.
-Jaučiuosi patogiai, niekas neveržia, nespaudžia, bet mano krūtinė per daug atvira. - kalbėjau bandydama ją uždengti švarku.
-Tau reikia atsikratyti šio komplekso, įsivaizduok, kad esi su maudymosi kostiumėliu, viskas normalu. Tu esi mergina, neturėtum gėdytis savo nuostabaus kūno. Esi be galo graži ir nežinau, kas buvai praeityje, kas nesuteikė pasitikėjimo savimi, bet dabar esi kita Lora, kurią privalo pamatyti visas pasaulis, privalo kalbėti apie tave. Džiaukis tuo ir nebijok parodyti, kokia esi graži. - kalbėjo  Melissa. Mačiau kaip jos akys spindi, atrodo tuoj pravirks, ji kalbėjo iš širdies gelmių, susigraudinau ir aš. Apsikabinom.

Stovėdama apkabinusi ją jaučiau lyg čia būtų Ročelė. Begalinis nuoširdumas ir rūpestis, tas pasitikėjimo savimi suteikimas, man iš ties reiškė labai daug.

Nusiraminome ir sekė makiažo bei plaukų eilė. Ji man padarė švelnų makiažą ir sugarbanojo plaukus. Apsimoviau baltus aukštakulnius ir pasikvepinusi kvepalais buvau pasiruošusi.

Melissa išėjo, o aš žvilgtelėjusi į telefoną, nieko naujo jame neradau, Ročelė man vis dar neatsakė, bandžiau apie tai negalvoti, todėl palikau telefoną ir išėjau ieškoti Marko.