Atskiri pasauliai TAISOMA

38 Skyrius

Rytas, 11.00

Tik pramerkusi akis, išvydau tobulą, milžinišką erdvę aplink. Saulė švietė pro langą tiesiai man į kojas ir šildė jas. Pagaliau išmiegojau begalo gerai ir patogiai. Žvilgtelėjau į laikrodį ir pakilusi iš lovos, ištiesiau rankas pasirąžyti. Nutipenau į vonią ir ant naktinukų, užsimoviau minkštą chalatėlį. Tyliai, be triukšmo išėjau iš kambario ir patraukiau link virtuvės. Name buvo tylu, kai į stiklinę isipylusi sulčių, pasigirdo keletos žmonių balsai sklindantys iš darbo kambario ir einantys link virtuvės. Staigiai pajudėjau iš vietos ir pasislėpiau už sienos.

Į virtuvę įėjo du kostiumuoti, tvirto sudėjimo vyrai ir ta pati moteris, kuri vakar nugnaibė Aretui žandukus. Netrukus atėjo ir Markas. Jis buvo susijaudinęs ir visai nesavas. Jie kalbėjo apie kažkokius verslo reikalus, popierius ir bendradarbiavimą, kai vienas iš vyrų pradėjo eiti link mano pusės. Širdis ėmė žaibiškai plakti, kai tik labiau prisispaudusi prie sienos, sulaikiau kvėpavimą ir meldžiau, kad nepamatytų manęs. Vyras sustojo ir suklusęs, atsuko nugarą į mane. Iš švarko kišenės išsitraukęs kažkokį juodą mirksintį kvadratėlį, pakišo po stalu ir priklijavęs jį, nuėjo lyg niekur nieko.

Susidomėjau, kai Markas kažką pažadėjęs, nuėjo. Suklusau.
-Viskas pagal planą. - sušnabždėjo moteris, kai tuoj kitas vyras padavęs jai lagaminą, atsitraukė.
Telefoną turėjau chalato kišenėje, todėl išsitraukusi jį, ėmiau filmuoti.
Moteris slapčia apsižvalgė, kad Markas netyčia neateitų ir paėmusi nuo stalo dokumentus, pakeitė juos su kitais ir atsisukusi į vyrus tarė:
-Pamatysit, sužlugdysiu jį ir viskas bus mūsų. Greitai sąskaitoje puikuosis, devyni nuliukai.

Su didele baime laikiau telefoną rankoje ir nesupratau, kas vyksta. Jos velniškai drebėjo. Markas tuoj grįžo su dar keliais popieriais ir tušinuku rankoje. Nieko neskaitydamas, pasirašė ant kelių dokumentų ir šyptelėjęs padavė juos moteriai. Ji susidėjo juos į tą patį lagaminą ir jau norėjo eiti lauk, bet Markas juos sustabdė mandagiai pasiulydmas:
-Kavos ar arbatos nepasiliksit?
-Kuo greičiau viską sutvarkysim, tuo greičiau, viskas apie ką kalbėjom gausis.
-Na taip, taip... Teisingai sakote, eime, išlydėsiu.

Markui nuėjus, išjungiau filmuotą medžiagą ir nuėjau prie virtuvinio stalo. Pasilenkiau ir pamačiau tą patį mažyti kvadratėlį su mažyte raudona lempute, kai netrukus pssigirdo greiti žingsniai link virtuvės ir į ją įėjęs Markas pamatę mane sustojo. Sustingau ir aš .
-Labas rytas! - linksmai nudžiugo. - ką čia darai? - pagriebdamas porą puodelių, padėjo ant stalo.
Buvau pasilenkusi, todėl turėjau kažką sugalvoti.
-Numečiau telefoną. - laikydama jį rankoje, pasiteisinau.
-Ilgai miegojai, turbūt saldūs sapnai kamavo? - linksmai kalbėjo jis krizendamas.
Keista buvo jo klausyti, kiek įdomu ir netikėta jį tokį linksmą matyti.
-Kas taip pakėlė nuotaiką? - pasidomėjau.
-Ak.. Šiandien man labai sėkminga diena, pasirašiau kontraktą dėl dangoraižio, kuris man gali atnešti milžiniškus turtus, viską užrašyšiu Areto vardu ir jam suėjus aštuoniolikai turės savų pinigų pradėti savarankiškai mokytis, gauti išsilavinimą ar nusipirkti nuosavus namus. - pozityviai ir labai nuotaikingai pasakojo Markas.

Gera buvo jo tokio klausyti, kai tobula šypsena, nedingo iš veido ir pačią vertė plačiai šypsotis. Bet turėjau jam apie visą tai ką girdėjau ir mačiau, parodyti. Turėjau jam apie tai pasakyti.
-Markai... - nedrąsiai tariau pakeldama akis į jį.
-Taip? - klausiamai pažvelgė į mane aukštas tvirtai sudėtas vyras.
- Manau turiu tau kai ką pasakyti.
-Taip, įdėmiai klausau? - į puodelį pildamas vandenį nenustojo žiūrėti į mane.
-Manau tau tai sugadins nuotaiką, bet... - mano, žodžius nutraukė jo telefono skambutis, jis staigiai pagriebė jį nuo stalo ir atsliepęs išėjo iš kambario.

Likau sutrikusi ir pasimetusi. Nesupratau kodėl taip sunku su juo kalbėti ir išlikti susikaupusiai. Jo žvilgsnis atrodo perveria kiaurai ir išblaško taip, kad pati savęs nebepažįstu. Atrodo nebežinau ką turiu sakyti ir kaip elgtis geriausia.
-Turiu išvykti. Pasikalbėsime vakare. - staigiai įlėkęs į virtuvę Markas, pagriebė puodelį kavos, išgėrė dar keletą gurgšnių ir išvažiavo iš namų.

Nespėjau net mirkteleti kaip Aretas jau sukiojosi prie kojų.