Meilė pagal sutartį

3

Visą likusį vakarą pratryniau skaudančius riešus. Juos skaudėjo ir kita dieną, keletas grupiokų net klausė, kas jiems nutiko. Nes riešai pamėlo nuo to kvailio suspaudimo. Visiškai nenoriu eiti su juom į kažkokį restoraną, kvailos vakarienės.
- Nepamiršk, kad šiandien einam į restoraną,- vos man grįžus po paskaitų priminė mano vyras.
- Aha,- sumurmėdama nuėjau laiptų link.
Jei ne tas kvailys būčiau ramiai praleidusi savo penktadienio vakarą žiūrėdama filmą. Tačiau dabar turiu ieškoti spintoje tinkamos suknelės. Bet buvau labai nustebinta, nes šalia spintos stovėjo drabužių kabykla kabėjo sukabintos įvairiausių spalvų suknelės. Priėjusi arčiau kabyklos supratau baisią tiesą nei viena iš šių suknelių nebuvo mano dydžio. Tačiau dar nepraradau vilties ir bandžiau įlysti bent į vieną iš šių suknelių. Po valandos bandymų, sėdėjau ant grindų ir verkiau supratusi, kad esu per stora. Kūkčiodama net neišgirdau beldimo į duris, sureagavau tik išgirdusi klausimą:
- Kas nutiko?
- A...a...aš s...s...stora,- visdar kūkčiodama atsakiau Matui.
- Tu nesi stora,- pritūpdamas šalia manęs, bandė lyg ir paguosti mane brunetas.
- Jos visos man per mažos,- jau šiek tiek tvirtesniu balsu pasakiau baisią tiesą parodydama suknelių link.
Vaikinas nieko netaręs atsistojo ir paėmė vieną iš suknelių, apžiūrėjęs ją iš visų pusių, pažvelgė į mane ir atsidusęs tarė:
- Šias sukneles išrinko mano tėčio žmona, kuri tavęs nėra mačiusi ir ji tikrai išrinko pačius mažiausius dydžius, kokius tik galėjo išrinkti. Atleisk, turėjau pats tave nusivešti į parduotuvę, kad išsirinktum tau patinkančią ir tavo dydžio suknelę.
- Tai nebeeisim į restoraną?- vis nesikeldama nuo grindų paklausiau.
Matas pažvelgė į laikrodį ir atsidusęs prisėdo šalia manęs ant grindų.
- Pavėlavom. Buvau užrezorvavęs staliuką mums dviems, tačiau ten staliukus laiko tik dešimt minučių, kurios jau ir praėjo.
- Atleisk,- susilaikydama nuo pagundos atsiremti į jį atsiprašiau.
- Viskas gerai, galėsim kitą savaitę tai išbandyti,- truktelėjęs pečiais tarė vaikinas.
Keletą minučių pasėdėjome tyloje, tačiau tyla nebuvo tokia jau ir bloga, kai staiga jis paklausė:
- Ką žadi veikti, nepavykus mūsų vakarienei?
- Na visų pirmą norėčiau pavalgyti, o paskui galbūt filmą pažiūrėsiu.
- Gal užsisakom picų ir kartu pažiūrim filmą?- pasiūlė vaikinas šyptelėjęs man.
- Žinoma,- taip pat šyptelėjau jam.
- Tai aš einu užsakyti picų. Gal turi kokią nors mėgstamą picą?- atsistojęs paklausė Matas.
- Havajų,- vos ištarus picos pavadinimą sulaukiau sutrikusio žvilgsnio.
- Tau rimtai patinka ananasai ant picos?
Nieko netarusi tik linktelėjau, vaikinas papurtęs galvą išėjo iš mano kambario. Kol brunetas grįžo su picomis spėjau į koridorių ištempti kabyklą su visomis suknelėmis, taip pat suradau filmą.
- Kokį filmą išrinkai?- sėsdamasis ant mano lovos paklausė brunetas.
- Bjaurusis aš.
- Animacinis?
- Aha, šiandien kitokiam filmų žanrui nesu nusiteikusi,- gūžtelėdama pečias tariau.
- Na gerai, kaip nori. Štai tavo nesąmoninga pica,- su pasišlykštėjimo gaidele tarė vaikinas paduodamas picos dėžutę su pica.
- Ar tu bent esi jos ragavęs,- Matas tik papurtė galvą, tad atidariusi dėžutę padaviau vieną gabaliuką ir tariau,- paragauk bent vieną gabaliuką.
Primerkęs akis pažvelgė į mane ir paėmęs gabaliuką picos atsikando, kai suvalgė jį visą paklausiau:
- Na kaip pica?
- Duok dar gabaliuką,- nuo šių jo žodžių šyptelėjau ir padaviau dar vieną gabaliuką.
Suvalgėme picas ir ramiai žiūrėjome filmą, kai jis pasibaigė neiškentusi paklausiau:
- Kodėl savo tėčio žmonos nevadini mama?
- Nes ji nėra mano mama, ji yra mano pamotė, tačiau mes pakankamai gerai sutariam.
- O kodėl tavo tėtis nusprendė surasti tau žmoną?- jau žiovaudama paklausiau vaikino ir neištvėrusi atsiguliau jam ant peties.
- Nes jis mano, kad aš esu....- nebeišgirdau jo atsakymo, nes užmigau.