Meilė pagal sutartį

27

Tadas atvežė maisto ir vaistų mano akiai. Nusistebėjęs mano akimi vaikinas mane užjautė, tačiau greitai pasišalino.
- Dabar gausi nejudėti,- juodaplaukiui pasišalinus paprašė manęs Matas.
- Kodėl?- pakreipusi galvą paklausiau.
- Nes aš pasirūpinsiu tavo akimi, tad nejudėk,- paėmęs į rankas dėžutę atsakė brunetas.
- O kas bus jei judėsiu?- šiek tiek sujudėdama paklausiau.
- Man atrodo, kad tu mėgaujiesi mano erzinimu, bet jei pajudėsi aš tave iškutensiu,- mirktelėjęs akį atsakė Matas.
- Na gerai nejudėsiu,- tai tarusi atsisėdau tiesiau ir ištempusi kaklą užsimerkiau laukdama kol vaikinas pasirūpins mano akimi.
Brunetas iš pradžių švelniai pabučiavo mano kaktą, o vėliau kažko šalto užtepė man ant sumušto skruosto. Matas stengėsi kuo švelniau užtepti mano skruostą net nežinau kuom.
- Kas tai?- tyliai paklausiau mano vyrui švelniai darbuojantis.
- Tai šaldomasis tepalas ir jis tikrai padeda. Ir nemanyk, kad meluoju nes ne kartą pats esu jį naudojęs,- vis dar neatitraukdamas rankų atsakė vaikinas.
- Tai tu ne tik mergišius, bet ir mušeika?- pramerkusi vieną akį paklausiau.
- Oj tik nepradėk, manau tu irgi esi nuotykių ieškotoja,- plačiai šypsodamasis tarė brunetas.
- Ta prasme nuotykių ieškotoja?- plačiai prasimerkusi paklausiau.
- Na tu bendrauji su vaikinais ir jei pamiršai puolei mane dėl savo kambario rakto,- vis nenustodamas šypsotis atsakė jis.
Šyptelėjusi puoliau vaikiną jam to net nesuprantant taip jį užguliau ir atsirėmusi ant alkūnių tariau:
- Aš tiesiog esu draugiška, tad ir gerai sutariu su vaikinais, o dėl tavo užpuolimo, tai tu pats kaltas. Jei nebūtum užrakinęs mano kambario ir paėmęs rakto nebūčiau tavęs puolusi.
- Hmm, o kokia dabar užpuolimo priežastis?- ramiai gulėdamas po manimi paklausė mano vyras.
- Tu, mane suerzinai,- mirktelėjusi jam akį atsakiau.
Brunetas staigiai mus apvertė ir dabar jis laikėsi ant alkūnių ir žvelgė į mane. Vaikinas pakėlė vieną savo ranką, taip besilaikydamas ant vienos rankos, jis visa tai padarė tam, kad nubrauktų plaukų sruogą man nuo veido.
- Keista, kad tave suerzino mano rūpestis tavimi,- vėl grąžindamas ranką į prieš tai buvusią vietą tarė vaikinas.
- Žinai norėčiau kai ką nuveikti su tavim,- pradėjusi specialiai dažniau kvėpuoti tariau.
- Ir ką norėtum?- sumurkdamas paklausė Matas.
- Pavalgyti, nes maistas po truputi vėsta,- stengdamasi nustumti jį atsakiau.
Brunetas nusišypsojęs trumpu bučinuku pabučiavo mane ir atsitraukė. Atsisėdusi ištiesiau rankas maisto link, tai privertė mano vyrą nusijuokti. Pavalgę įsijungėm filmą ir apsikabinę pradėjome jį žiūrėti. Po kurio laiko aš užmigau, tačiau prabudau nuo kažko skambančio.
- Ššš, miegok aš turiu išeiti dabar, kad spėčiau į susitikimą,- ramino mane Matas, man pradėjus keltis.
- Mes miegojom visą naktį?- apsimiegojusiu balsu paklausiau.
- Taip, bet turi toliau miegoti,- trumpam prisėdęs ant lovos atsakė vaikinas.
- O kaip tu išeisi iš čia?- padėdama galvą jam ant kelių paklausiau.
- Pasiskolinsiu tavo raktus, o vakare gražinsiu juos,- pakštelėjęs mano skruostą atsakė brunetas ir švelniai nukėlė mano galvą sau nuo kelių.
Vos mano galva pasiekė pagalvę vėl užmigau.