Meilė pagal sutartį

23

- Kaip manai, ar jie patiks vaikams?- rinkdamas žaislus paklausė Matas, kuris pasiėmė mane iš karto po paskaitų.
- Manau, jiems labiausiai patiks saldainiai,- šypsodamasi atsakiau.
- Gali būti,- padėjęs žaislą į vietą vaikinas pradėjo eiti prie manęs.
Priėjęs brunetas apkabino mane ir pasilenkė tam kad galėtų pabučiuoti mane, bet nusukau veidą, tad bučinys kliuvo mano skruostui. Vaikinas sunkiai atsiduso, dėl mano poelgio, bet stipriai apkabino mane.
- Tu, mane šiek tiek erzini, bet vistiek noriu, kad grįžtum namo,- vis dar laikydamas mane glėbyje tarė mano vyras.
- Kodėl nori, kad grįžčiau?- tyliai paklausiau vaikino.
- Nes man patinka, kai kažkas be manęs yra namuose,- paleisdamas mane iš savo tvirtų rankų atsakė brunetas.
Man nieko nespėjus daugiau pasakyti vaikinas suėmė mane už skruostų ir prigludo savo lūpomis prie manųjų. Po trumpo bučinio brunetas atsitraukė plačiai šypsodamasis, tai privertė ir mane šiek tiek šyptelėti.
- Man patinka, kai tu šypsaisi,- vis dar laikydamas mane už skruostų tarė Matas.
- Manau mums reiktų susimokėti už viską ir važiuoti pas vaikų,- patraukusi jo delnus nuo savo skruostų tariau.
- Na taip tu teisi,- pakštelėjęs mano skruostą pritarė man vaikinas ir paimdamas mane už rankos nusivedė link kasos.
Susimokėję už žaislus nusinešėme juos į mašiną ir įsėdę į ją pradėjome važiuoti. Važiavome tyloje, bet laikėmės už rankų, nors taip ir buvo sunkiau perjunginėti bėgius.
- Atvykome,- sustodamas prie pastato tarė vaikinas.
- Aš šiek tiek bijau,- šyptelėjusi pripažinau tiesą.
- Viskas bus gerai, gi būsime kartu,- spustelėdamas vis dar laikomą mano delną.
- O tu labai užtikrintas,- šyptelėjusi tariau.
- Nes žinau, kad mano žmona bus kartu su manim,- nusišypsojęs man tarė mano vyras.
- Mums, jau laikas eiti,- lipdama iš mašinos tariau.
Brunetas sunkiai atsiduso nes tikėjosi jog sulauks bučinio iš manęs. Išlipęs iš mašinos jis priėjo prie manęs jau laukiančios prie bagažinės. Pasiėmę daiktus patraukėme link įėjimo prie kurio mūsų jau laukė vaikų namų direktorė.
- Laba diena,- maloniai pasisveikino moteris.
- Sveiki,- lyg susitarę kartu su Matu pasisveikinom.
- Man labai džiugu, kad jūs nusprendėte aplankyti mūsų vaikų namus,- vesdamasi mus link kambario su vaikais džiaugėsi direktorė.
- Na mums smagu, kad galime pradžiuginti vaikus, kuriems trūksta dėmesio,- šypsodamasi atsakiau už mus abu su Matu.
- Vaikai džiaugiasi betkokiu jiems suteiktu dėmesiu, o dar labiau džiaugsis pamatę jūsų dovanas,- džiūgaudama tarė moteris.
Daugiau nebekalbėjome su ja nes vaikai pamatę mus puolė prie mūsų. Su vaikais praleidome kelias valandas ir mums ruošiantis važiuoti jie nenorėjo mūsų paleisti. Tačiau sugebėjome ištrūkti iš jų mažučių rankučių, o dar prieš tai pasidarėme bendrą nuotrauką su jais.