Meilė pagal sutartį

6

Sutrikusi gaminau sumuštinukus savo vyro draugams, kurie turėtų užsukti visai jau greitai. Tas bučinys mane tikriai sutrikdė aišku jis nebuvo ilgas ir panašiai tačiau tai buvo keista.
- Vaikinai, tai mano žmona Simona,- man vis dar darant sumuštinukus mane pristatė brunetas.
Atsisukusi pamačiau du aukštus vaikinus stovinčius šalia mano vyro.
- Sveiki,- šyptelėjusi pasisveikinau su vaikinais.
- Matai, tu nesakei, kad tavo žmona tokia miela,- priėjęs ir stipriai apkabindamas tave vaikinas juodais plaukais, o šiek tiek atsitraukęs tarė,- mažule, aš Tadas.
- Tadai, atstok nuo tos mielos butybės,- traukdamas nuo manęs juodaplaukį, tarė blondinas,- aš Lukas,- ištiesęs ranką prisistatė vaikinas.
- Malonu susipažinti vaikinai,- šiek tiek droviai tariau.
- Vaikinai, užteks žiūrėti į mano žmoną, einam į svetainę,- vos tai ištarė Matas jo draugai išėjo kartu su juom.
Vos jie išėjo pabaigiau daryti sumuštinius ir nunešiau juos vaikinams.
- Gal norit arbatos?-padėjusi sumuštinius ant stalo paklausiau.
- Oj ne, mes turim kai ka stipriau,- už visus atsakė Tadas parodydamas į butelį.
- Na gerai, tai netrukdysiu jums,- traukdama virtuvės link tariau.
- Ei nepalik mūsų mums reikia ir dailios panelės kompanijos,- šypsodamasis tarė Lukas.
Pažvelgiau į savo vyrą laukdama leidimo ar neleidimo, kai jis linktelėjo tariau:
- Na gerai, bet einu arbatą pasiimti.
Grįžusi su arbata buvau pasodinta tarp blondino ir juodaplaukio o priešais mus sėdėjo mano vyras.
- Taigi, kaip jūs susipažinot?- paklausė Tadas.
- Na žinai, kaip,- pradėjo pasakoti Matas, tačiau jis greitai buvo nutildytas.
- Kvailį, mes norim, kad tu pasakotum. Norim, kad viską papasakotų tavo žmona,- apkabindamas mane per pečius tarė Tadas.
- Na mes netyčia įsitrenkėm vienas į kitą gatvėje. Aišku iš pradžių vienas kitą apšaukėm žinot koks Matas yra. Tačiau nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis,- šyptelėjusi pasakojau išgalvotą istoriją apie mūsų pažintį.
- O jis tavęs nemuša?- visiškai rimtai paklausė Lukas.
Vos blondinas paklausė šio klausimo pažvelgiau į Matą jis atrodė labai piktas.
- Na nemanau, kad mušimas per užpakaliuką skaitosi,- šyptelėjusi tariau bandydama bent šiek tiek pagerinti atmosferą.
- Aš vis dar negaliu suvokti, kaip toks pasileidelis sugebėjo gauti tokią meilybę,- nesuprasdamas tarė Tadas.
- O Matas labai pasileidęs?- tyliai paklausiau.
Po mano tylaus klausimo abu vaikinai garsiai pradėjo juoktis.
- Jis kai tik pradėjom studijuoti, kiekvieną vakarą parsivesdavo po skirtingą merginą,- pradėjo pasakot Lukas.
- Tačiau paskutiniais metais tik savaitgaliais parsivesdavo merginų, šiek tiek aprimo mūsų draugas,- pratęsė  Tadas,- žinai jei jis tave mestų galėčiau tave laisvai priimti į savo glėbį,- vos tai ištaręs laisvąją ranką uždėjo man ant šlaunies.
- Trauk nuo jos rankas,- atsistodamas užsipuolė draugą Matas.
Jau maniau, kad jis puls savo draugą, tačiau mano instinktai suveikė greičiau tad taip pat atsistojau ir paėmiau už bruneto rankos ir meiliai nusišypsojusi tariau:
- Matas negalėtų manęs mesti, o aš negalėčiau jo mesti.
Vyras man nusišypsojo ir atsisėdo bei paplekšnojo per savo kelius, parodydamas, norą, kad aš ant jų sėdėčiau. Apėjusi stalą atsisėdau jam ant kelių ir pakštelėjau jo skruostą.