Meilė pagal sutartį

8

Vos išvažiavo Tadas su Luku, mūsų tobula santuoka baigėsi. Matas paliko mane vieną tvarkytis. Kai baigiau tvarkytis jau norėjau eiti į savo kambarį, tačiau suskambo durų skambutis. Atidariusi duris išvydau savo uošvį, o šalia jo sėdėjo už jį jaunesnė moteris.
- Laba diena,- šyptelėjusi pasisveikinau.
- Sveika Simona,- plačiai nusišypsodamas pasisveikino uošvis.
- Gal užeisit?- plačiau praverdama duris paklausiau.
Vyras bei moteris nieko netarę įėjo į vidų.
- Kas čia atėjo?- eidamas link mūsų paklausė Matas.
- Tavo tėtis,- vos jam pasirodžius tariau.
- Sveikas sūnau,- maloniai šypsodamasis pasisveikino vaikino tėvas.
Brunetas tik linktelėjo ir žvelgė į tėvą bei jo žmoną abejingu žvilgsniu.
- Tai gal norit arbatos ar kavos?- išsklaidydama tylą paklausiau.
- Oj ne, mes užsukom trumpam, pažiūrėti, kaip jum sekasi.
- Brangusis, o kaip dėl to reikalo?- paklausė Mato pamotė.
- Ak taip, norėtumėm, kad kitą savaitgalį atvyktumėt į svečius,- prisiminęs pakvietė uošvis.
- Negalėsim,- nieko nepagalvojęs atsakė Matas.
- Kodėl?- atsisukusi į vaikiną paklausiau.
- Nes nėra prasmės leisti laiką kartu, kai galime jo neleisti,- net nežiūrėdamas į mane šaltai atsakė brunetas.
- Bet tavo tėtis mus kviečia,- priėjusi visai arti ir čiupusi vaikiną už smakro bei nuleidusi jo galvą tariau.
Matas nieko netaręs čiupo mane už riešo ir piktai žvelgė man į akis.
- Aš vakar buvau gera ir tu man pažadėjai vieno noro išpildymą,- drąsiai žvelgdama jam į akis priminiau jo pažadą.
- Tu teisi,- atsidusęs tarė Matas.
- Tai atvyksit?- su viltim paklausė uošvis.
Abu tik linktelėjom vis dar vienas į kitą žvelgdami.
- Labai džiaugiuosi, kad atvyksit,- laimės kupinu balsu tarė Mato tėvas.
- Mielasis, mums jau laikas.
- Taip žinoma, palikim jaunimą vienus. Iki pasimatymo,- maloniai atsisveikindamas tarė vyriškis.
- Viso,- lyg susitarę kartu tarėm vis neatitraukdami žvilgsnio vienas nuo kito.
Kai Mato tėvas su pamote mus paliko, dar keleta minučių vienas į kitą žvelgėm, tačiau tą žvilgsnį nutraukiau aš.
- Nori valgyti?
- Žinoma,- nusukdamas žvilgsnį tarė vaikinas.
- Ko norėtum, kad pagaminčiau?
- Man nesvarbu, viskas bus gerai, kad ir ką pagaminsi.
- Gerai tada einu gaminti,- šyptelėjusi tariau ir nuėjau virtuvės link.
Praeidama maniau jog vaikinas mane sustabdys, tačiau jis tiesiog atsekė mane iš paskos ir visą laiką kol viriau sriubą stebėjo mane. Kai išviriau sriubą pavalgėme, bet dar nekilome nuo stalo.
- Kelinta tau rytoj baigiasi paskaitos?- paklausė brunetas išsklaidydamas tylą.
- Trečią, o ką?
- Noriu, kad pradėtum lankyti vairavimo kursus,- pamatęs mano sutrikusį žvilgsnį paaiškino,- to noriu dėl ekstra atvejų, jei reiktų mane parvežti ar pačiai kur nors nuvažiuoti. Aš net sumokėsiu už kursus.
- Gerai.
- Puiku rytoj tave paimsiu po paskaitų,- atsistojęs vaikinas pakštelėjo mano skruostą ir paliko mane vieną virtuvėje.
Šiek tiek susinervinau, dėl to kad neišsiplovė lėkštės, tačiau vis tiek susitvarkiau, o susitvarkiusi užlipau į savo kambarį. Pavargusi kritau į lovą ir net nepajaučiau kaip užmigau.