Meilė pagal sutartį

25

Persirengusi atsisėdau prie durų ir klausiausi vaikinų barnio.
- Matai, taip negalima,- piktai tarė Lukas.
- Bet ji mano žmona, tad galiu su ja miegoti,- taip pat piktai atsakė mano vyras.
- Na taip Simona tavo žmona, bet tu turi gauti jos sutikimą mylėtis su ja, nes jei bandysi imti ją per prievartą tik nutolinsi ją nuo savęs,- vis dar piktai kalbėjo blondinas.
- Aš jos nebandžiau paimti per prievartą ir mes nieko net nedarėme,- teisinosi brunetas.
- Tai kodėl ji buvo pusnuogė?
- Nes ji persirenginėjo.
- Ir kodėl ji persirenginėjo prie tavęs?
- Nežinau, bet jai niekas nedraudžia persirenginėti prie manęs. Ir man džiugu, kad mano žmona nebijo prie manęs persirengti.
- Na tikiuosi tu jos nieko neverti daryti. Nors man gaila, kad ji turi būti tavo žmona. Simona tikrai nusipelnė geresnio nei tu,- be jokio gailesčio tarė mano vyro pusbrolis.
Tai išgirdusi supratau, jog tai išgirdęs Matas tikrai nenudžiugo. Tad greitai atsistojusi išlėkiau iš savo laikino kambario. Mano vyras jau ruošėsi trenkti savo pusbroliui, bet aš spėjau užlįsti tarp jų, tačiau brunetas jau buvo užsimojęs smogti, tad smūgio sulaukiau aš. Sulaukusi smūgio kritau ant užpakalio. Pamatęs ką pasiekė jo kumštis Matas išsigandęs suklupo šalia manęs ir ištarė tik mano vardą:
- Simona.
- Kaip tu galėjai jai trenkti?- pasibaisėdamas pusbroliu paklausė blondinas.
- Aš nenorėjau jai trenkti, o dabar atnešk ledo ir greičiau,- sukomendavo brunetas, kol pats atsistojęs paėmė mane ant savo tvirtų rankų nunešė ir pasodino mane ant sofos.
Lukui atnešus ledo, Matas jį paėmė ir švelniai priglaudė man prie akies. Į mane žvelgė susirūpinę vaikinai. Kol Matas atsigulė man ant kelių ir šnabždėjo:
- Mažute, aš nenorėjau tavęs nuskriausti.
- Simona, tau nereikėjo užlįsti tarp mūsų,- susirūpinęs tarė Lukas.
- Mažute, ar tau viskas gerai?- man vis tylint paklausė Matas pakėlęs galvą man nuo kelių.
- Taip, tik man reikia dar ledo,- vienišai ašarai ritantis mano skruostu atsakiau.
Lukas tai išgirdęs išėjo atnešti dar ledo, vos jis atnešė jo Matas atsistojo ir ištiesė ranką man. Man paėmus bruneto ranką jis mane nusivedė į mano laikiną kambarį.
- Prigulk, mažute, noriu, kad pailsėtum,- paprašė manęs Matas.
Man atsigulus vaikinas prigulė šalia ir labai nespausdamas apkabino mane.
- Kodėl mane vadini mažute?- tyliai paklausiau būdama savo vyro glėbyje.
- Nežinau, tiesiog noriu tave mielai vadinti,- glostydamas mano nugarą sušnabždėjo brunetas.
- O kitas irgi vadinai taip?- ištrūkdama iš jo glėbio paklausiau.
- Ne, kitų taip nevadinau, kitos man būdavo brangutės, bet mažutė esi tik tu viena,- vėl prisitraukdamas mane atsakė jis.
Kurį laiką pragulėjus savo vyro glėbyje nusprendžiau jog rytoj neisiu į paskaitas, nes manau kad mano akis atrodys blogai.
- Gal nori, kad rytoj pabūčiau su tavim?- man pasisukus paklausė Matas.
- Ne, tau rytoj gi susitikimas,- tyliai atsakiau nes žinojau, kad tuoj mano balsas užlūš nuo susikaupusių ašarų akyse.