Meilė pagal sutartį

36

Vaikinai ilgai neužsibuvo, atsigėrė arbatos ir beveik iš karto paliko mus vienus. Išlydėjus juos grįžau į virtuvę suplauti indų, bet buvau sustabdyta savo vyro apkabinimo.
- Pagaliau likom vieni,- sušnabždėjo man į ausį brunetas nors jau buvom likę vieni.
- O indai nesiskaito?- juokais paklausiau.
- Prisėsk aš juos išplausiu,- nuvesdamas mane prie kėdės tarė Matas.
Paklausiusi jo atsisėdau ir svajingai žvelgiau į jį. Mano vyras tikrai atrodė lyg modelis arba sportininkas. Tačiau tokie gražuoliukai ne dažnai susituokia su paprastos išvaizdos panelėm. Bet geriau negalvosiu apie tai ir tiesiog džiaugsiuos, kad man pasisekė.
- Ar man atrodo, ar tu iš tikro mane nužiūrinėji?- atsisukęs paklausė Matas mano žvilgsniui klajojant jo treniruotu kūnu.
- Na tu mano vyras, tad man galima,- ramiai atsakiau nenuleisdama žvilgsnio nuo jo.
- Jei nori, galiu tau gimtadienio proga sušokti viliotinį,- kilstelėjęs savo marškinėlių apačią ir parodydamas pilvo raumenis pasiūlė brunetas.
- Ne ačiū, tada aš tavo gimtadienio metu turėčiau tau sušokti viliotinį,- nusisukdama atsisakiau pasiūlymo.
- Tada, ko norėtum dovanų?- baigęs plauti indus, Matas priėjęs prie manęs paklausė.
- Nejaugi dar neturi dovanos?- šypsodamasi paklausiau.
Vaikinas plačiai šypsodamasis ištiesė ranką manęs link. Vos paėmiau jį už rankos buvau pastatyta ant kojų ir nuvesta miegamojo link, kurį gan dažnai naudojom miegojimui kartu. Įėjus į miegamąjį buvau pasodinta ant lovos ir paliepta užmerkti akis.
- Nejaugi tai naujas prievartavimo būdas?- užsimerkusi paklausiau bruneto.
- Mažute, aš tavęs neprievartausiu. Nors vakare norėsiu, kad manimi pasitikėtum, bet dabar dar truputi pabūk užsimerkusi,- paprašė manęs vaikinas, kažką atidarynėdamas.
Tyliai kažko laukiau ir sulaukusi šalto metalo prisilietimo ant kaklo sudrebėjau. Tačiau neatsimerkdama laukiau paliepimo atsimerkti, nors labai norėjau pamatyti, tai kas kabėjo man ant kaklo.
- Gali atsimerkti,- švelniai perbraukdamas pirštais mano kaklu tarė Matas.
Pramerkusi akis viena ranka paliečiau pakabuką, kuris buvo iš sidabro grandinėlės ir mažos širdutės, kurios viduryje puikavosi širdutės formos akmenukas.
- Gražu,- džiaugdamasi nauju papuošalu tariau.
- Mano žmonai viskas kas geriausia,- pasididžiuodamas tarė vaikinas.
- Ar tai sidabras?- perbraukdama per grandinėlę paklausiau.
- Ne tai baltas auksas ir tai tikras deimantas,- parodydamas į širdutės formos akmenuką paaiškino brunetas.
- Matai, bet tai labai brangu,- paleisdama pakabutį tariau.
- Brangu, tačiau man negaila leisti pinigus, tam kad palepinčiau savo nuostabią žmoną,- paglostydamas man skruostą tarė vaikinas.
- Man atrodo, kad tu mane per daug lepini,- atsiguldama ant lovos sušnabždėjau.
Brunetas nieko netardamas užgulė mane, lyg ir bandydamas sutraiškyti savo nuostabią žmoną. Apkabindamas mane mus apvertė ir aš atsidūriau viršuje.
- Ką sugalvojai?- plačiai šypsodamasi paklausiau.
- Kol kas nieko,- laikydamas mane už juosmens atsakė Matas.
- Džiaugiuosi, kad tau suteikiau dar vieną šansą,- palinkdama virš jo tariau.
- Aš taip pat tuo džiaugiuosi,- suimdamas mane už smakro ir prisitraukdamas bučiniui tarė brunetas.