Meilė pagal sutartį

15

Ryte papusryčiavome tyloje, o iš karto po pusryčių išvažiavome namo. Keliaudami namo nekalbėjome ir kuo arčiau buvome namų tuo piktesnė dariausi.
- Viskas gerai?- rakindamas namų duris paklausė Matas.
Nieko jam neatsakiau nes buvau pikta ir kenčiau skausmą. Vos vaikinas atrakino duris greitai prasmukau į vidų ir lipdama kas antrą laiptą greitai užlipau į antrą aukštą. Susitvarkiusi reikalus tolete išgėriau vaistų nuo skausmo. Tačiau kvaili vaistai nepradėjo veikti iš karto tad susiraičiau lovoje ir apsiklojau su pledu, nors ir nebuvo šalta.
Jau buvau beveik užmigusi, kai mane pažadino Mato balsas:
- Simona, tau viskas gerai?
- Dink,- tyliai ištariau tikėdamasi, kad jis paliks mane ramybėje.
- Mažute,- paliesdamas mano petį kreipėsi vaikinas.
- Aš tau pasakiau dingti,- atsisėdusi išrėkiau.
Brunetas žvelgė į mane sutrikęs, o aš į jį žvelgiau įniršusi. Vaikinas bandė dar paliesti mane tačiau trenkiau jam per veidą. Iš Mato žvilgsnio matėsi, jog jis pyksta tačiau atsistojo ir paliko mane vieną. Kai jis paliko mane vieną kambaryje susiriečiau į kamuoliuką ir užsnūdau.
Pabudusi pažvelgiau į laikrodį kiek valandų ir jau buvo puse aštuonių. Sunkiai išlipusi iš lovos nusprendžiau jog reikia bent truputi užkąsti. Prieš tai dar nuėjau į toletą, atlikusi viską išėjau į koridorių. Neskubėdama ėjau koridoriumi, o pasiekusi laiptus lėtai jais nulipau. Nusileidusi atsidusau ir nuėjau į virtuvę. Joje užsikaičiau vandens, kol laukiau kol vanduo užkais atsidariau šaldytuvą. Jame nieko traukiančio mano akį neužmačiau. Uždariusi šaldytuvą atrėmiau galvą į jį.
- Ko ieškai?- man už nugaros būdamas paklausė Matas.
- Kažko skanaus,- vis dar atrėmusi galvą šaltai atsakiau.
- Štai kur tavo gražuolė,- linksmai ištarė Tadas.
- Nesiartink,- išgirdusi žingsnius liepiau.
- Neklausk, aš nežinau, kas jai,- visiškai ramiai tarė Matas.
Atsitraukusi nuo šaldytuvo susmukau, tačiau nepraradau sąmonės.
- Ar tau viskas gerai?- staigiai prišokęs prie manęs paklausė Matas.
Vaikinas atrodė išsigandęs, o jo draugas jau ruošėsi skambinti pagalbos numeriu.
- Neskambink,- sušnabždėjau.
- Bet tu nualpai,- bandė nesutikti Tadas.
- Man viskas gerai,- atsisėdusi tariau.
- Skambink,- liepė draugui brunetas.
- Aš gi sakau, kad man viskas gerai,- bandydama stotis tariau tačiau nepajėgiau atsistoti tad likau sėdėti ant grindų.
- Tu net nesugebi atsistoti,- piktai tarė brunetas.
- Nes man skauda ir gan silpna, nes nuo ryto esu nevalgius ir pamiršau paminėti jog netenku kraujo,- taip pat piktai tariau.
- Kur susižeidei?- išsigandęs paklausė Matas.
Tadas buvo protingesnis ir greičiau susigaudęs pradėjo juoktis. Mano vyras piktai pažvelgė į draugą.
- Žmogau, jai mėnesinės. Kadangi nesi ilgai draugavęs su jokia panele tai ir nežinai koks pyktis ar kiti simptomai gali atsirasti merginoms tomis dienomis,- vis dar juokdamasis paaiškino juodaplaukis.
Matas sutrikęs žvelgė į mane, kol buvau pakelta ir nunešta ant sofos. Man nespėjus sureaguoti mano vyro draugas uždėjo savo karštas rankas man ant apnuoginto pilvo.
- Geriau?- šyptelėdamas paklausė Tadas.
Nieko neatsakiau tik linktelėjau, nes jo karštos rankos malšino mano jaučiamą skausmą. Jausdama palengvėjimą pažvelgiau į šalia sofos stovintį savo vyrą, jis atrodė sutrikęs.
- Biče, nestovėk, o ateik padėt savo žmonai, kai jai sunku,- liepė draugui Tadas.
Vos Matas priėjo arčiau juodaplaukis paaiškino, kad rankos turi būti karštos, tam kad sumažintų mano skausmą. Vos Tadas pasitraukė brunetas uždėjo savo rankas man ant pilvo. Praėjus pusvalandžiui užsnūdau ir prabudau, kai ant mano pilvo nebebuvo vaikino rankų. Apsižvalgiusi nepamačiau savo vyro ir tai sutrikdė mane.
- Matai,- su ašarom akyse šuktelėjau.
- Mažute, aš čia. Tik išlydėjau Tadą,- priėjęs apkabino mane vaikinas.
Vos jis mane apkabino ašaros pradėjo ristis mano skruostais. Brunetas atsitraukęs pradėjo šluostyti mano ašaras.
- Prašau neverk,- sukuždėjo Matas.
- Aš einu miegoti,- atsistojusi patraukiau laiptų link.
- Nori, kad kartu su tavim miegočiau?- man nueinant paklausė vaikinas.
- Ne,- daugiau nieko netarusi nuėjau.
Užlipusi laiptais nuėjau link kambario. Į jį įėjusi patraukiau tiesiai į vonią, joje greitai apsisukusi atsiguliau į lovą. Gal dešimt minučių prasivarčiau tačiau man nesisekė užmigti, tad išlipusi iš lovos išėjau iš kambario. Nulipusi laiptais nuėjau tiesiai į savo vyro kambarį.
- Žinojau, kad ateisi,- vos man atidarius duris ištarė vaikinas.
- Galiu?- tyliai paklausiau.
- Ateik.
Atėjusi įsitaisiau šalia jo ir užmigau.