Meilė pagal sutartį

43

Nusimaudžiusi ir apsirengusi iššokinėjau iš vonios ant sveikosios kojos. Išgirdęs mane atšokinėjant pasirodė Matas iš už kampo. Pakėlęs mane ant rankų nusinešė į mūsų miegamąjį.
- Matai,- kreipiausi į savo vyrą jam pasodinus mane ant lovos.
- Viskas gerai, aš šiek tiek užsimiršau, bet tikrai gailiuosi dėl to,- paėmęs mano koją apžiūrėti tarė brunetas.
- Matai, gal gali paklausyti, ką noriu pasakyti?- suimdama jį už skruostų paklausiau.
- Mažute, aš visad tave išklausysiu,- liūdnai šyptelėjęs tarė vaikinas.
- Mielasis, aš kruptelėjau tik todėl kad per stipriai spustelėjai mano šlaunį,- tebelaikydama jį už skruostų raminamai tariau.
- Tai nenorėjai manęs atstumti?- žvelgdamas man tiesiai į akis paklausė brunetas.
Šyptelėjusi nuslydau nuo lovos ir tvirtai apkabinusi jį sušnabždėjau:
- Nenorėjau, bet iš dalies džiaugiuosi, kad taip nutiko.
- Aš irgi,- tvirtai suspausdamas mane savo glėbyje pritarė man Matas.
Kurį laiką taip ir buvome tvirtai vienas kitą apkabinę, bet galiau atsitraukęs vaikinas šyptelėjo ir pakštelėjo mano kaktą. Pasodinęs mane atgal ant lovos paėmė šaldančio tepalo ir juo aptepė mano sutinusią koją. Baigęs tepti paėmė elastinį bintą ir juo apvyniojo koją.
- Ai, skauda,- jam per tvirtai suvyniojus pasiskundžiau.
-Atleisk,- atvyniodamas bintą atsiprašė vaikinas.
- Matai, atleisk, kad sugadinau mūsų pirmas atostogas,- paglostydama jam plaukus atsiprašiau.
- Mažute, viskas gerai, džiaugiuosi, kad kartu su manim esi būtent tu,- šypsodamasis tarė brunetas.
Šyptėjau savo vyrui ir pažvelgiau į gražiai sutvarstytą koją.
- Gražu,- grožėdamasi sutvarstyta koja tariau.
- Žinau, kad aš gražus,- pasitikėdamas savimi tarė Matas.
- Ei, ne apie tave kalbu,- šyptelėjusi tariau.
- Nejaugi?- atsistodamas paklausė brunetas.
- Nesi toks jau ir gražuolis,- bandžiau įkasti žodžiais.
Vaikinas plačiai nusišypsojo bei užgulė mane. Švelniai glostydamas man skruostą brunetas bandė viliojančiai šypsotis.
- Mielas mano vyre, eik nusiplauti rankų,- bandydama jį nustumti paliepiau.
- Gerai, bet kai grįšiu lauksiu daugybės bučinių,- pabučiuodamas nosies galiuką sutiko mano vyras.
Jam palikus mane vieną patogiau įsitaisiau mūsų didelėje lovoje. Keistai jaučiausi, kai vyras, kuris mane pažįsta vos kelis mėnesius taip manimi rūpinasi. Tačiau tai buvo malonu ir nauja, nes niekas taip manimi dar nėra rūpinesis.
- Mažute, nori valgyti?- sugrįžęs į kambarį paklausė vaikinas.
- O ką siūlai?- šyptelėjusi paklausiau.
- Nežinau, kažką sugalvosiu,- truktelėjęs pečiais atsakė brunetas.
- Gerai, bet tikiuosi, kad tai bus skanu,- su viltimi tariau.
- Pasistengsiu, bet prieš tai duok bučiuką,- priėjęs prie manęs paprašė Matas.
Jam priėjus čiupau jį už skruostų ir pabučiavau jo nosies galiuką, o vėliau kaktą ir galiausiai lūpas. Kai jis atsakė į mano bučinį apsikabinau vaikiną per kaklą. Bruneto rankos nuslydo man link užpakaliuko, bet viską sugadino mano sugurgęs pilvas.
- Gerai einu parūpinti savo žmonai maisto,- paskutinį kartą pabučiavęs mane išėjo iš mūsų miegamojo.
Prie durų jis dar atsisuko į mane ir pasiunčiau jam oro bučinį.