Meilė pagal sutartį

9

Kai pabudau jau buvo sutemę, o pirmame aukšte girdėjau keistus garsus. Nusprendžiau patikrinti, kas ten vyksta. Lipdama laiptais girdėjau balsus.
- Mažuli, nejaugi mane paliksi?- paklausė moteriškas balsas.
- Dabar aš vedęs tad atstok,- piktai tačiau tyliai ištarė Matas.
- O tai kur tavo žmona?- gan garsiai surėkė moteris.
Kai pasiekiau svetainę išvydau už save aukštesnę blondinę, ji vilkėjo gan aptemtais rūbais. Spėju taip bandydama suvilioti mano vyrą.
- Aš čia,- tariau lėtai slinkdama link Mato.
Priėjusi prie bruneto stipriai apsikabinau jį per liemenį ir įgnybiau į nugarą. Vaikinas sukandęs dantis pasilenkė, kad galėtų mane pabučiuoti. Jo nelaimei įkandau jam į lūpą, tačiau vaikinas manęs nepasigailėjo, nes irgi įkando man į lūpą. Atsitraukę vienas nuo kito abu šyptelėjom, bei apdovanojom vienas kitą normaliu bučinuku be įkandimų.
- Matai, rimtai ją vedei?- paklausė blondinė išsklaidydama mūsų mielą akimirką.
- Na aš bent jau nemiegu su daugiausiai pasiūliusiu,- piktai atšoviau merginai.
- Na taip tu ir negalėtum su tokia išvaizda,- pasišlykštėjusi tarė blondinė.
Neiškentusi puoliau ją, staigiai ištrūkdama iš savo vyro glėbio. Trenkiau jai į nosį taip stipriai jog pradėjo bėgti kraujas.
- Aš bent ne botoksinė, kuri uždirba iš vyrų patenkinimo,- pasilenkusi jai prie ausies sušnabždėjau.
Nespėjau sureaguoti, kai buvau atitraukta nuo blondinės.
- Veronika, dink iš čia kol ji tavęs nesužeidė dar labiau,- tvirtai laikydamas mane, piktai tarė Matas.
Blondinė greitai atsistojusi pasiėmė savo daiktus ir iškaukšėjo su aukštakulniais iš mūsų namų. Vaikinas dar kurį laiką mane laikė apkabinęs.
- Ji neturėjo čia pasirodyti,- tyliai tarė brunetas.
- Tada, kodėl ji čia pasirodė?- vis dar būdama pikta paklausiau.
- Veronika, norėjo paišdykauti, nes buvo pasiilgusi manęs.
Po jo žodžių atsitraukiau nuo vaikino ir su ašarom akyse žvelgiau į jį.
- Simona, kas nutiko?- sutrikęs paklausė brunetas.
- Kodėl sutikai vesti mane?- virpėdama paklausiau.
- Nes to reikalavo mano tėvas.
Nieko netarusi bandžiau pabėgti nuo jo, tačiau nieko nemačiau per akis pilnas ašarų. Nematydama nugriuvau ir leidau ašarom tekėti mano skruostais.
- Simona, prašau neverk,- stipriai apkabindamas paprašė vaikinas.
- Tai nors ir netikra santuoka, bet tu mane išdavinėsi visus tuos ketverius metus.
- To nebus jei tik man kai ką pažadėsi,- kilstelėjęs mano smakrą pradėjo kalbėti vaikinas.
- Ką turiu tau pažadėti?
- Pabandyti būti tikra pora. Aišku aš iš karto nesitikiu, kad miegosi su manim, tačiau laikui bėgant galbūt tai ir įvyks.
- Prižadi tada nemiegoti su kitom?
- Visą laiką kol esam susituokęs nemiegojau su kitom,- tai privertė mane šyptelėti, nes mes susituokę tik savaitę,- na taip suprantu mes tik savaitę susituokę, bet per visą tą laiką tau buvau ištikimas. Jei pabandysi galbūt mums pasiseks ir mūsų santuoka taps tikra.
- Gera, tačiau nieko nepažadu.
- Man to ir užtenka,- žiovaudamas tarė vaikinas ir paklausė,- gal einam miegoti? Nes aš jau žadėjau eiti miegoti, bet man sutrukdė Veronika.
- Galim eiti, o ar aš galiu šianakt miegoti su tavim?- droviai paklausiau Mato.
- Žinoma gali,- šypsodamasis tarė vaikinas.
- Tai einu apsimauti pizamą,- atsistojusi tariau ir nuėjau laiptų link.
Greitai atlikusi visus reikalus prieš naktį, nulipusi laiptais nuėjau pas savo vyrą į kambarį. Brunetas jau buvo įsitaisęs lovoje, kai įėjau į kambarį jis šyptelėjo ir tarė:
- Na tavo pizama manęs tikrai nejaudina, tad gali būti rami nelįsiu prie tavęs ir nestovėk prie durų.
Po jo žodžių atėjau iki jo lovos, nusimovusi šlepetes įsitaisiau šalia savo vyro, kuris buvo su laisvom kelnėm ir tai spėju jos dėl manęs. Vaikinas apkabino mane ir dar arčiau prisitraukė prie savęs.
- O dabar labanakt,- pakštelėjęs į lūpas tarė brunetas.
- Labanaktukas,- meiliai tariau pakštelėdama vaikinui į skruostą.
Nors ir buvau miegojusi prieš tai, tačiau greitai užmigau.