Meilė pagal sutartį

26

Matas, švelniai glostė mano ranką kol tai apramino ašaras besiveržiančias man iš akių ir šiek tiek nuo to apsnūdau. Tačiau mano miegus išsklaidė sujudėjęs brunetas. Atsisukusi į jį pamačiau, kad jis ruošiasi kažkam skambinti, bet prieš paspausdamas skambinti nusišypsojo man ir pabučiavo į skruostą. Nors vaikinas man nusišypsojo, bet aš jam nešyptelėjau atgal tik padėjau galvą ant jo laisvosios rankos.
- Sveikas, Tadai, gal galėtum kai ko atvežti pas Luko,- prakalbo mano vyras ir trumpam nutilo išgirdęs juodaplaukio atsakymą,- negaliu jo paprašyti mes susipykom, bet pas jį dabar gyvena Simona, o aš esu su ja,- daugiau nesiklausiau ką jis atsakė nes užsinorėjau į tualetą.
Išsiropštusi iš lovos įsispyriau į šlepetes ir tyliai atidariau savo kambario duris vėliau jas tyliai ir uždariau.
- Jis miega?- man atlikus visus reikalus ir išėjus paklausė Lukas.
- Ne jis kalbėjo su Tadu,- tyliai atsakiau į savo vyro pusbrolio klausimą.
- Ar labai skauda?- vis dar sėdėdamas prie stalo, bet jau žvelgdamas į mane paklausė blondinas.
- Šiek tiek,- nuleidusi galvą atsakiau.
- Žinai jei nori skirkis, aš atsiemu savo prašymą duoti jam mėnesį,- jau taip pat tyliai tarė vaikinas.
- Kodėl?- šiek tiek sutrikusi paklausiau.
- Nes jis tau trenkė,- nusukdamas žvilgsnį nuo manęs atsakė Lukas.
- Jei gerai pameni, tai Matas norėjo trenkti tau, o ne man,- tai ištarusi bandžiau šyptelėti, bet susiraukiau nuo jaučiamo skausmo.
- Galėsi įleisti Tadą, jis šio bei to atveš?- pravėręs mano kambario duris paklausė mano vyras.
- Aha, galėsiu, o tu planuoji čia miegoti?- šaltai paklausė blondinas.
- Ne, važiuosiu namo, rytoj turiu susitikimą,- ramiai atsakė Matas ir ištiesė ranką link manęs.
Priėjusi neįsikibau į ją tik prasmukau pro brunetą į savo kambarį. Įslinkusi į kambarį iš karto kritau į lovą, na teisingiau gražiai atsiguliau, kad neužgaučiau akies.
- Koks susitikimas?- girdėjau klausiant Luką.
- Kažkoks verslininkas iš Italijos nori tapti verslo partneriais, tad tėtis nori, kad aš išbandyčiau tai, nes žinai verlą jis perduos savo vieninteliam paveldėtojui,- vis dar stovėdamas tarpduryje atsakė Matas.
- Aišku,- tarė blondinas ir nujaučiu, kad nusisuko į savo kompiuterį ir toliau dirbo savo darbus.
Brunetas uždarė duris ir grįžo pas mane į lovą. Atsigulęs švelniai perbraukė pirštais mano skruostą ir tarė:
- Atleisk, aš tikrai nenorėjau tavęs sužeisti ir manau Lukas teisus.
- Dėl ko?- žvelgdama jam į akis paklausiau.
- Jei nori skirtis aš tave paleidžiu, nes matau, kad tave skaudinu,- lyg šnabždėdamas atsakė į mano klausimą vaikinas.
- Aš gi esu pasirašiusi sutartį išgyventi su tavim keturis metus santuokoje,- priminiau faktą savo vyrui.
- Na taip, bet per šią santuoką tik skriaudžiu tave,- nusukdamas nuo manęs žvilgsnį tarė vaikinas.
- Tad dar turi daug laiko pasikeisti ir padaryti mūsų santuoką geresnę,- tai pasakiusi atsiguliau ant bruneto peties.
- Ir pakeisiu, padarysiu tave labai laiminga,- apkabindamas mane pasižadėjo Matas.