Meilė pagal sutartį

45

Kelias valandas gulėjau ant gulto, kol pasijutau nejaukiau, lyg kas stebėtų mane. Ir pasirodo neklydau prie stiklinių durų stovėjo Matas. Iš jo veido buvo neįmanoma suprasti ką jis galvoja apie mano pabėgimą iš lovos.
- Kaip koja?- po kurio laiko stebėjimo visiškai ramiai paklausė vaikinas.
- Atrodo gerai, bet kelias valandas jos nejudinu, tad tiksliai nežinau,- nusukdama akis atsakiau.
- Einam į vidų?- priėjęs arčiau pasiūlė brunetas.
Į jo pasiūlymą atsakiau linktelėjimu ir jis švelniai kilstelėjo mane ant savo tvirtų rankų. Priglaudžiau galvą jam prie peties ir tyliai atsidusau, bet tai nepraslydo mano vyrui pro akis.
- Mažute, ar viskas gerai?
- Man šiek tiek baisu, kad po to kai pasibaigs sutartis tu mane paliksi,- prisipažinau brunetui.
- Kodėl manai, kad tave paliksiu?- kurį laiką apmastęs mano žodžius paklausė Matas.
- Na mes gan skirtingi ir galbūt per tą likusį laiką atitolsim vienas nuo kito,- susirūpinusi atsakiau.
- Simona, jei tavo charakteris būtų kitoks jau seniai viskas būtų pasibaigę. Bet tu esi gera ir nebijai man paprieštarauti ar kitaip išlieti viską ką jauti. Na ir aišku tu mane trauki fiziškai, tačiau dabar tai mažai ką reiškia,- pasodindamas mane ant lovos tarė vaikinas.
- Matai, ar tu kadanors mane pamilsi?- tyliai paklausiau žvelgdama savo vyrui į nuostabias žydras akis.
- Galbūt, o koks tavo atsakymas būtų į šį klausimą?- paglostydamas man skruostą atsakė bei paklausė brunetas.
Į jo klausimą atsakiau tik gūžtelėjimu, nors giliai viduje jutau jam kai ką daugiau nei simpatiją.
- Prigulk, atnešiu ko nors užkasti ir galėsim pažiūrėti kokį nors kalėdinį filmą,- šyptelėjęs tarė vaikinas ir pabučiavęs mane išėjo į virtuvę.
Jam išėjus įsitaisiau lovoje ir laukiau grįžtant savo vyro. Kai jis grįžo pavalgėme ir įsijungėme vieną iš kalėdinių filmų, kurio bent jau aš visiškai nežiūrėjau. Padėjusi Matui ant krutinės galvą vis galvojau kokie bus mūsų santykiai po metų, po dviejų metų ir tada kai mūsų nebesies jokia sutartis. Žvilgtelėjusi į brunetą pamačiau tik susikaupusi žvilgsnį, kuris atidžiai žvelgė į ekraną, bet man sujudėjus žvilgsnis buvo nukreiptas į mane. O Mato veidą papuošė šypsena, nesusivaldžiusi dešine ranka paglosčiau jam skruostą. Vaikinas nuo to tik dar plačiau nusišypsojo ir suėmęs mano dešinę ranką apdovanojo kiekvieną pirštą bučiniu. Vos brunetas paleido mano ranką stipriai jį apkabinau ir padėjau galvą atgal jam ant krutinės. Po kurio laiko užsnūdau.