Meilė pagal sutartį

5

Visą dieną prabuvau užsidariusi kambaryje, net nevalgiau, nes nenorėjau sutikti savo vyro, ypač po tokių jo pasiūlymų. Tačiau gan vėlai vakare išgirdau beldimą į duris. Man nespėjus nueiti atidaryti jų į kambarį įėjo Matas.
- Gal galėtum nuvežti, o paskui ir parsivežti mane, nes planuojam šiek tiek išgerti?- lyg niekur nieko paklausė vaikinas.
- Atleisk, bet ne,- ramiai atsakiau ir jau norėjau pasakyti kodėl, bet jis užsipuolė mane.
- Taip ir galvojau, kad nesutiksi, nes o kam nekaltai princesei vežioti savo niekam tikusį vyrą,- taip užsipuolęs mane išėjo iš kambario trenkdamas durimis.
Šiek tiek supykau dėl tokio jo elgesio, tačiau išėjau iš kambario ir mano laimei jis dar lipo laiptais bambėdamas, tad garsiai tariau:
- Aš tavęs negaliu nuvežti, nes neturiu vairuotojo pažymėjimo.
- Tu rimtai?- sutrikęs paklausė vos atsigręžė į mane.
- Taip rimtai.
- Velnias bereikalo užsipuoliau tave,- pliaukštelėdamas per savo kaktą tarė Matas.
- Aha bereikalo,- ir nusisukusi nuėjau link savo kambario.
- Palauk Simona,- šūktelėjo vaikinas.
Nelabai kreipiau į tai dėmesį ir jau ruošiausi atidaryti kambario duris, bet buvau sučiupta už riešo.
- Aš gi sakiau palaukt,- atgręžęs į save tarė brunetas.
- Na aš nuprendžiau nelaukti, gi esu princesė,- atsakiau žiūrėdama jam tiesiai į akis.
- Kodėl tu tokia nepaklusni?- šiek tiek su neviltimi balse paklausė vaikinas.
- Tam, kad tave nervinčiau,- šyptelėjusi atsakiau.
- Sveikinu, tau puikiai tai sekasi.
- Aš būtent to ir siekiau.
Tai vaikiną dar labiau sunervino ir jis trenkė iš kumščio į sieną visai šalia mano galvos. Nuo jo veiksmo šiek tiek sudrebėjau, bet greitai vėl drąsiai žvelgiau jam į akis. Matas jau ruošėsi kažką sakyti, tačiau suskambo jo mobilusis. Vaikinas išsitraukė mobilųjį ir atsiliepė vis dar manęs nepaleidęs:
- Klausau,- po trumpos pauzės tarė,- aš negalėsiu atvažiuot, jei nori gali tu atvažiuoti susipažintum su mano miela žmonele.
Kažką išgirdęs atsisveikino su skambinusiuoju ir man tarė:
- Turėsim svečių, tad privalai elgtis gražiai, supratai?
- Ne,- specialiai erzindama jį taip atsakiau.
- Dieve, kodėl tėtis galvojo, kad tu būsi gera žmona man?- nors jo klausimas buvo retorinis aš patrukčiojau pečiais.
Tai pamatęs vaikinas šyptelėjo ir prispaudė mano visą kūną prie sienos bei pasilenkęs prie mano ausies sušnabždėjo:
- Jei elgsies blogai aš irgi būsiu blogas ir nekreipsiu dėmesio į sutarties sąlygas, tačiau jei būsi gera išpildysiu tavo vieną norą.
Vos jam tai tarus sunkiai nurijau seiles žinodama, ką jis turi omenyje sakydamas, kad nekreips į sutarties sąlygas.
- Viskas aišku?- minimaliai atsitraukdamas paklausė Matas.
Vos man linktelėjus brunetas plačiai nusišypsojo ir apdovanojo mane trumpu bučiniu į lūpas.