Meilė pagal sutartį

31

- Na kaip tortas?- paklausė Matas mums susiglaudus geriant vyną.
- Pasakiškas,- sušnabždėjau jausdamasi persivalgiusi.
- Žinok jo dar liko, jei nori galiu dar įdėti,- plačiai šypsodamasis pasiūlė brunetas.
- Na nebent nori, kad apsivemčiau,- paglostydama savo pilną pilvelį.
- Nenoriu, kad vemtum ir nenoriu matyti tave glostančią pilvą kol ten niekas negyvena,- atimdamas iš manęs taurę tarė mano vyras.
- Bet jame gyvena,- priguldama ant kilimo toliau glosčiau savo pilvelį.
- Maistas nesiskaito,- atsistodamas nuo grindų tarė Matas.
- O kas skaitosi?- žvelgdama pavymui į vaikiną paklausiau.
- Simona, liaukis mane provokavusi,- atsisukdamas suburbėjo brunetas.
- O kas bus jei nesiliausiu?- paklausiau jam grįžus su pagalvėmis ir pledu.
- Padarysiu, kad turėtum dėl ko glostyti savo pilvą,- plačiai nusišypsodamas atsakė Matas.
- Nejaugi jau nori būti tėčiu?- jam atsigulus šalia manęs paklausiau.
- Na man jau dvidešimt keturi tad nesupykčiau jei tapčiau tėčiu,- įgnybdamas man į šona atsakė vaikinas.
- Ei o kaip mano norai?- atsisėdama savo vyrui ant liemens paklausiau.
- Na tau nebūtina dirbti, tad galėtum mesti studijas ir auginti mūsų vaikučius,- glostydamas man liemenį atsakė Matas.
- Ei aš nenoriu būti nusivylusi namų šeimininkė,- trintelėjusi nesmarkų antausį tariau.
- Nebūtum nusivylusi suteikčiau tau visko ko tik norėtum,- vis neatitraukdamas rankų nuo mano liemens bandė mane paguosti brunetas.
- Bet aš noriu baigti studijas ir turėti normalų darbą,- išsakiau savo norus atsiguldama ant vyro.
- Gerai, tada leisiu tau tai padaryti ir dar neplanuosim vaikučių,- glostydamas man nugarą nutarė Matas.
- Tu, tikrai planuoji savo ateitį su manimi,- šyptelėjusi tariau.
- Iš ko sprendi?- apversdamas mus paklausė brunetas.
- Na jei neplanuotum su manim likti pasibaigus sutarčiai dabar nekalbėtumėm apie vaikus,- logiškai bandžiau išmastyti.
- Man patinka, kad tu tokia protinga,- pasakęs tai jis prigludo man prie lūpų.
Mums besibučiuojant mane truputi apsėdo baimės jausmas, kad eisime iki galo, tačiau mano baimes suprato Matas ir krimstelėjęs į ausį sušnabždėjo:
- Nebijok neisim iki galo.
- Iš kur žinai, kad bijau?- bandžiau paklausti kuo abejingiau, bet mano balsas drebėjo.
- Na tu esi labai įsitempusi ir man nepavyksta tavęs atpalaiduoti. Bei tavo balsas klausiant drebėjo,- atsiguldamas šalia manęs atsakė vaikinas.
- Atleisk,- tyliai atsiprašiau bruneto padėdama galvą jam ant peties.
- Viskas gerai mažute,- pakštelėdamas man kaktą atsakė Matas.
- Žinai man pasimatymas patiko,- šyptelėjusi tariau.
- Sulaukusi ryto nebenorėsi grįžti gyventi pas Luko,- stipriau apkabindamas sušnabždėjo brunetas prieš man užmigant jo glėbyje.