Meilė pagal sutartį

42

Lipant ant kranto šlūbčiojau Matas, tai pastebėjęs pakėlė mane ant rankų. Vos išlipome iš vandens vaikinas mane pastatė ant kojų ir liepė man:
- Saugok koją.
Tad atsistojau taip, kad visas svoris tektų nepatemptai kojai. Taip stovėdama stebėjau savo vyrą, kuris iš krepšio traukė rankšluostį. Paėmęs jį priėjo prie manęs ir apsiautė mano pečius juo. Nusijuokiau dėl jo rūpestingumo.
- Kodėl juokiesi?- susirūpinęs paklausė Matas stipriau apsiausdamas mane rankšluosčiu.
- Tiesiog man juokinga, kad manim rūpiniesi lyg mažu vaiku,- nenustodama šypsotis atsakiau.
- Mažute, aš kaltas, kad tavo koja patempta,- pažvelgęs į mane rimtu veidu tarė brunetas.
- Matai, tai tik patempimas,- šyptelėjusi bandžiau nuraminti savo vyrą.
- Gerai, tada ateik iki manęs,- atsitraukęs per kelis žingsnius paprašė vaikinas.
Drąsiai žengiau žingsnį ir mano veidas persikreipė iš skausmo, bet toliau iškėlusi galvą ėjau link savo vyro. Tačiau ties paskutiniais žingsniais suklupau ir kritau Matui ant rankų. Brunetas atsidusęs pakėlė mane ir nunešęs pasodino ant paklodės.
- Atleisk man, turėjau švelniai ištraukti tavo koją,- apžiūrėdamas mano koją atsiprašė vaikinas.
- Matai, tu nieko blogo nepadarei,- bandydama jį pasiekti tariau.
- Mažute, tavo koja atrodo baisiai,- pažvelgęs į mane tarė brunetas.
Pagaliau pačiupusi jį už rankos prisitraukiau arčiau savęs. Vaikinas nenorėdamas, bet užgulė mane. Šyptelėjau dėl tokio nutikimo, Matas nesusilaikęs taip pat šyptelėjo ir paglostęs mano skruostą pakštelėjo lūpas.
- Mums reikia eiti į laikinus namus sutvarstyti tavo koją,- stodamasis tarė brunetas.
- Bet iš pradžių reikia susitvarkyti,- bandydama atsistoti tariau.
- Ne aš pats sutvarkysiu viską, o tu pasėdėk,- sustabdydamas mane liepė Matas.
Nenorom sutikau linktelėdama galva ir visą laiką žiūrėjau, kaip mano vyras paskubom tvarkėsi. Kai jis baigė padėjo man atsistoti. Padavė man krepšį, o aš sutrikusi jį paėmiau ir vos paėmiau jį buvau pakelta ant rankų. Laikydama krepšį viena ranka, o kita bandžiau apkabinti bruneto kaklą. Mums pasisekė, kad krioklys buvo visai netoli mūsų atostogų namo, tad Matui nereikėjo toli manęs nešti. Įnešęs į vidų pastatė ant kojų ir rankos judesiu parodė, kad nejudėčiau, o pats paėmęs krepšį jį kažkur nunešė.
- Matai, man reiktų persirengti,- jam sugrįžus tariau.
Vaikinas linktelėjęs pakėlė mane ir nunešė į miegamąjį, tam kad pasiimčiau švarius ir sausus drabužius. Kai jis vėl mane pakėlė nešti į vonią tariau:
- Žinai tau nebūtina manęs visur nešioti.
- Būtina, jei reiks visas atostogas tave visur nešiosiu. Gal gali atidaryti duris?- sustojęs prie vonios durų paprašė brunetas.
Paklusniai atidariau duris ir vaikinas įnešė mane į vonios kambarį, bei pasodino ant skalbimo mašinos. Nors man nepatiko, kad jis mane visur nešioja, bet jaučiausi laiminga turinti tokį vyrą. Tad šypsodamasi žiūrėjau į brunetą, jis taip pat šypsojosi man. Nesusilaikęs priėjo arčiau manęs ir suėmęs už skruostų pabučiavo mane. Atsakiau į jo bučinius ir visiškai nesipriešinau, kai jo rankos keliavo mano kūnu, tačiau kruptelėjau jam tvirčiau spustelėjus mano kairę šlaunį. Vos man kruptelėjus vaikinas atsitraukė nuo manęs ir eidamas pro vonios duris atsiprašinėjo manęs:
- Atleisk, mažute, pamenu mūsų susitarimą, bet truputį nesusivaldžiau.
- Matai,- kreipiausi į jį, bet jis jau buvo dingęs.
Įvykus tokiam nesusipratimui norėjau kumščiu trenkti į sieną, bet galėjau tik atsidusti ir nusirengusi pasišokinėdama įeiti į dušo kabiną.