Meilė pagal sutartį

38

Maudydamasi vis galvojau apie bučinius. Tačiau man ramybės nedavė viena mintis. Bijojau, kad Matas tik bando užburti mane savo gražiais žodžiais ir elgesiu, bet man visiškai nieko nejaučia. Tad nusprendžiau, jog turiu tiesiai šviesiai jo paklausti apie jausmus man. Nusileidusi laiptais radau brunetą svetainėje sėdintį ant sofos.
- Mažute, mano tėtis atvažiuos,- neatsisukdamas pranešė vaikinas.
- Gerai,- atsisėsdama šalia tariau.
Kurį laiką abu tylėjome, kol galiausiai prakalbo Matas:
- Ar viskas gerai?
- Taip, tik man šiek tiek sunku, nes nežinau, ką tu jauti man,- nuleidusi galvą atsakiau.
- Mažute, tu, man patinki. Žinau norėtum išgirsti, kad tave myliu, bet mes susipažinom prieš mėnesį su trupučiu, o per tiek laiko neįmanoma pamilti nepažįstamo žmogaus,- kilstelėjęs mano smakrą atsakė į mano baimes vaikinas.
- Tu, man irgi patinki,- liūdnai šyptelėjusi tariau.
Po mano žodžių bruneto veidas trumpam tapo liūdnu, bet greitai jo veide pasirodė plati šypsena ir aš buvau stipriai apkabinta.
- Aš tikiu, kad po atostogų kartu, jausime vienas kitam šiek tiek daugiau nei simpatiją,- nepaleisdamas manęs iš glėbio tarė Matas.
- Atostogų kartu?- atsitraukusi paklausiau.
- Taip ir žinojau, kad kažką pamiršau. Gimtadienio proga leidžiu tau išsirinkti bet kurią šalį į kurią vyksime per kalėdas.
- Nešvęsime kalėdų namuose?
- Ne, mažute, keliausime kur tik panorėsi.
- Bet eglute papuošime?
- Taip, papuošime. Tad kur norėtum?- nubraukdamas šlapią plaukų sruogą man nuo veido paklausė brunetas.
- Ten kur šilta,- paimdama savo vyrą už rankos atsakiau.
Vaikinas nuo mano atsakymo tik nusijuokė ir galiausiai suskambo durų skambutis.
- Aš atidarysiu,- pabučiavęs mano kaktą tarė brunetas.
Matui nuėjus atidaryti durų šypsodamasi laukiau grįžtančio vyro. Po poros minučių jis grįžo nešinas dviem picos dėžėm.
- Romantiška vakarienė,- sumurkiau lyg katė.
- O taip, mažute, po vakarienės bus kai kas įdomiau,- kilstelėjęs antakius tarė brunetas.
- Ne jau manai, kad aš tam pasiruošusi?- nusižiovaudama paklausiau.
- Bučiniams jau esi pasiruošusi, bet dėl kitko dar palauksiu,- atsisėsdamas šalia atsakė vaikinas.
- Palauksi kol užsidėsiu tavo padovanotus apatinius?- prisislinkdama arčiau savo vyro paklausiau.
- Palauksiu ir tada juos palengva nurengsiu nuo tavęs. Vien įsivaizdavimas mane jaudina,- man bandant pažiūrėti kokias picas užsakė vaikinas, tarė jis.
Trinktelėjau brunetui per ranką už tokias mintis ir suskambo durų skambutis.
- Tai tėtis,- įspėjo mane Matas.
- Aš atidarysiu,- pašokdama ant kojų tariau.
Atidariusi duris pamačiau savo uošvį, kuris rankose laikė puokštė gėlių ir dovanų dėžutę.
- Sveiki,- įleisdama į vidų pasisveikinau.
- Simona, su gimtadieniu,- apkabindamas mane pasveikino uošvis.
- Ačiū,- šypsodamasi padėkojau.
Po vyro tėvo pasveikinimo nuėjome į svetainę, kurioje kurį laiką paplepėjome ir suvalgėme picas. Uošvis ilgai neužsibuvo ir paliko mus vienus. Likę vieni išėjome ruoštis miegui ir galiausiai susitikome miegui.
- Na ar paišdykausime?- šiek tiek pakeldamas mano palaidinę paklausė Matas.
Šyptelėjusi nusimoviau palaidinę ir užsėdau brunetą. Vaikinas sunkiai nurijo seiles pamatęs mane tik su liemenėle. Pasilenkusi pabučiavau jį ir atsiguliau ant jo.
- Einam miegoti,- sušnabždėjau.
- Ar miegosi be palaidinės?- uždėdamas rankas man ant nuogos nugaros paklausė brunetas.
- Aha,- nusiridendama nuo jo atsakiau.
- Ateik čia,- prisitraukęs mane arčiau tarė Matas.
Šiek tiek stebėjausi, kad jis neliečia mano liemenėle pridengtos krutinės. Tačiau nekreipdama į tai dėmesio prisiglaudžiau arčiau jo ir sušnabždėjau:
- Labanakt, mielasis.
- Labanakt, mažute,- pabučiuodamas nuogą mano petį tarė vaikinas.
Neilgai trukus abu užmigome.