Meilė pagal sutartį

29

Išlydėjus Matą sutvarkiau virtuvę ir nuėjau į savo kambarį. Kurį laiką skaičiau knygą, kol užmigau. Ryte pabudau nuo žadintuvo ir pasiražiusi išlipau iš lovos. Mėlynę užmaskavau su pudra tad atrodžiau kaip visad.
Stebėtina, bet paskaitos praėjo greitai ir grįžusi į Luko butą pradėjau ruoštis pasimatymui. Pasiruošusi atsisėdau svetainėje ir pradėjau laukti kada atvažiuos Matas.
- Gražiai atrodai,- grįžęs namo pagyrė mane Lukas.
Šyptelėjau jam, nors nesijaučiau labai gražiai. Nes buvau su paprasta rožine trumparankove suknele, kuri buvo šiek aukščiau mano kelių. Kaip ir liepė Matas apsirengiau gražiai tačiau patogiai.
- Klausau,- atsiliepiau paskambinus brunetui.
- Mažute, gali nusileisti aš tavęs jau laukiu,- tarė mano vyras ir padėjo ragelį.
Prieš išeidama dar pasiėmiau koža, nes nežinojau ko turiu tikėtis iš Mato. Manęs išėjusios laukė brunetas su puokšte rožių.
- Rimtai?- priėjusi paklausiau.
- Taip rimtai ir labas,- man prisiartinus buvau stipriai apkabinta bei apdovanota bučiniu į lūpas.
- Labas,- jam atsitraukus sušnabždėjau.
- Gražiai atrodai,- padovanodamas rožių puokštę pagyrė mane.
Nieko neatsakiusi tik plačiai nusišypsojau. Kurį laiką abu tylėjome, kol neištvėrusi paklausiau:
- Tai kur važiuosime?
- Ak taip. Sėskim į mašiną,- pirmas praeidamas pro mane link keleivių durelių tarė brunetas.
Man nusekus jam iš paskos jis atidarė man duris. Įsėdusi į mašiną laukiau kol Matas įsėdo taip pat. Prieš važiuodami dar vienas kitam nusišypsojom. Tačiau visą kelią važiavome tylėdami ir kažkodėl važiavome namų link.
- Kodėl mes čia?- sustojus įvažiavime paklausiau.
- Nes čia vyks mūsų pasimatymas,- šyptelėdamas man atsakė vaikinas.
Sutrikusi taip pat šyptelėjau ir atsidariau mašinos dureles. Apibėgęs mašiną brunetas man ištiesė ranką įsikibau į ją ir su vyro pagalba lengviau išlipau iš mašinos.
- Ačiū,- šyptelėjusi padėkojau Matui už pagalbą.
- Leisi užrišti tau akis?- vis dar laikydamas mano ranką paklausė brunetas.
- Hmm, nejaugi turi didesnę paslaptį nei tai, kad mūsų pasimatymas bus mūsų namuose?- juokdamasi paklausiau, bet leidausi vyrui užrišti man akis.
- Tikiuosi, kad tau patiks,- rišdamas skarelę man ant akių tarė vaikinas.
- Man patinka, vien tai kad stengeisi dėl manęs,- stipriai įsikibdama į bruneto ranką tariau.
Vaikinas laikydamas mano ranką pradėjo vestis mane link įėjimo į namą. Įėjus į namus užuodžiau vašką ir šyptelėjusi paklausiau:
- Žvakės?
- Turi puikią uoslę,- pagyrė mane Matas.
- Kada nuriši man akis?- nekantraudama paklausiau.
- Tuoj mažute,- pasodindamas mane ant kėdės atsakė vaikinas ir nurišo skarelę man nuo akių.