Meilė pagal sutartį

50

Pasistačiusi automobilį įėjau į namus, kurių lauko durys buvo atrakintos.
- Mielasis, aš grįžau,- įėjusi į namus šūktelėjau.
Nesulaukusi jokio atsako patraukiau gilyn į namą. Ir svetainėje pamačiau brunetą su buteliu rankoje.
- Dink iš mano namų,- piktai nužvelgdamas mane tarė vaikinas.
- Matai, ką turi omenyje?- sutrikusi paklausiau.
- Susirink savo daiktus ir dink,- mesdamas butelį man prie kojų paliepė brunetas.
- Bet Matai, aš tave myliu,- laikydamasi už pilvo tariau su ašarom akyse.
- Man tai nerūpi, turi dešimt minučių daiktams susirinkti,- nusukdamas nuo manęs žvilgsnį atsakė į dar vieną mano meilės prisipažinimą vaikinas.
Norėjau dar kažką pasakyti, bet suskaudo pilvą, tad sukandusi dantis nuėjau pasiimti savo daiktų su ašaromis akyse. Kūkčiodama rinkau daiktus ir vis galvojau, kas nutiko Matui. Dar ryte taip gerai sutarėm, o dabar jis išvaro mane iš mūsų namų. Susirinkusi svarbiausius daiktus kūkčiodama patraukiau išėjimo lauk.
- Palik mano namų raktus,- man einant pro šalį paliepė brunetas.
- Matai, kodėl tu taip darai?- sustojusi paklausiau šiek tiek drebančiu balsu.
- Nes aš tau buvau tik sutarties dalis, o dabar kuo greičiau dink iš čia ir noriu daugiau tavęs akyse nematyti,- šaltai atsakęs vaikinas gukštelėjo iš kito butelio.
Norėjau pasiginčyti su juo bet skaudantis pilvas privertė judėti toliau. Palikusi raktus susidėjau daiktus į automobilį ir nusibraukusi ašaras paskutinį kartą pažvelgiau į namą. Visai netyčia pamačiau Matą stovintį prie lango ir braukiantį sau nuo skruostų ašaras. Papurčiau galvą galvodama, kad man pasivaideno. Įsėdusi į mašiną giliai įkvėpiau ir iškvėpiau, bei išvažiavusi iš įvažiavimo patraukiau savo buto link. Dar prieš savaitę Mato tėvas man aprodė jį ir pasakė, kad tai mano vienas iš uždarbių už sutarties laikymasį. Uošvis dar pridūrė, kad labai džiaugiasi turėdamas tokią marčią kaip aš ir tikisi, jog neišsiskirsime su Matu iš karto po mano baigimo. Šito tikėjausi ir aš, bet vaikinas nusprendė kitaip. Tai nebūtų taip skaudu jei jo nemylėčiau ir nesilaukčiau mūsų mažylio. Tačiau dabar viskas bus kitaip nebus laimingos šeimos būsiu tik aš ir mano mažylis.
Atvažiavusi prie buto vis dar jaučiau skausmą, tad pasiėmiau tik keletą pačių svarbiausių daiktų. Paėmusi juos užlipau į antrą aukštą, kuriame ir buvo butas. Atrakinusi duris jas pravėriau ir neuždariau norėdama nusinešti daiktus į kambarį. Grįžtant uždaryti durų pajaučiau dar stipresnį skausmą dėl kurio kritau ant grindų. Gulėdama jaučiau lyg peiliu būčiau raižoma iš vidaus, o palei kojas jaučiau tekantį šiltą skystį.
Nežinau kiek ilgai pragulėjau tokioje būsenoje, bet mane rado Mato tėvas. Ir prieš panirdama į tamsą girdėjau jį vis šnabždant:
- Simona, nemirk tik.