Meilė pagal sutartį

11

Atvykome jau sutemus ir buvo gan vėlu, tad iš karto ėjome miegoti. Nors man buvo paskirtas atskiras kambarys, tačiau miegojau su savo vyru. Ryte pabudusi neberadau šalia savęs Mato. Kadangi jo nebuvo išlipusi iš lovos nuėjau nusiprausti ir apsirengti. Eidama iš vonios atsitrenkiau į brunetą.
- Oi,- šyptelėjusi tariau.
- Kaip matau pabudai,- taip pat šyptelėjęs tarė vaikinas.
- Na taip, o kur tu buvai?
- Bėgiojau, kaip ir visad,- atsidusęs atsakė į mano klausimą brunetas.
Vos jis atsakė pastebėjau prakaito lašelius jam ant kaktos ir ant kaklo. Giliai atsidusau žvelgdama į vaikiną, kai jis palietė mano petį ir paklausė:
- Simona, tau viskas gerai?- vos linktelėjau brunetas lintelėjo ir tarė,- manau tau reiktų leisti man eiti į dušą.
- Ak taip žinoma,- šyptelėjusi atsitraukiau ir praleidau vaikiną.
Vos jis užsidarė vonioje kritau į lovą. Būtų lengviau laikytis atstumo nuo jo jei jis neatrodytų taip.
- Simona tau viskas gerai?- visai netikėtai paklausė Matas prisėsdamas ant lovos visai šalia manęs.
- Nežinau,- apsiversdama ant pilvo tariau.
Brunetas nieko daugiau netarė. Net neįsivaizdavau, ką jis darė tik jutau, kad vaikinas pakilo nuo lovos. Po keletos minučių Matas atsigulė ant manęs.
- Tu, mane sutraiškysi,- šiek tiek dusdama išdejavau.
Brunetas nieko netaręs apvertė mus taip aš atsidūriau ant jo. Mano nugara glaudėsi prie vaikino ištreniruotos krutinės.
- Tai reiškia, kad tu būsi viršuje, nes tu manęs netraiškai,- visiškai ramiai tarė brunetas švelniai glostydamas mano pilvuką.
- Liaukis, kutena,- juokdamasi bandžiau atitraukti savo vyro ranką.
- Bet aš noriu paglostyti mūsų vaikelį,- vis nepaleisdamas manęs tarė brunetas.
Po jo žodžių staigiai pašokau ir išplėtusi akis žvelgiau į jį, o jis tik plačiai šypsojosi. Kol aš neatitraukdama akių žvelgiau į vaikiną, jis atsistojo bei lėtai priėjęs stipriai mane apkabinęs sušnabždėjo man į ausį:
- Na jei mums pavyks, kažkada būsime tėvais, tada tavo pilvelyje augs mūsų mažylis.
- Nejaugi, tu, norėtum turėti su manim vaikų?- taip pat sušnabždėjau.
- Nežinau, galbūt,- vis dar nepaleisdamas tarė jis.
- Jaunimas laikas pusryčiauti,- nesibeldęs įėjo į kambarį Mato tėvas, kol mes stovėjome apsikabinę.
- Gerai, tuoj ateisim,- nepaleisdamas manęs tarė vaikinas.
Vos jo tėvas išėjo, buvau pakelta ir nunešta ir paguldyta į lovą. Norėjau sakyti Matui, kad liautusi tačiau jis delną priglaudė man prie skruosto ir švelniai pakštelėjo mano lūpas. Po vieno mažo bučinuko sekė kitas, o su kiekvienu bučiniu vaikino ranka slinko vis žemyn. Sustabdžiau jo ranką kai ji nuslinko ant mano krutinės.
- Liaukis,- tyliai ištariau.
- Kodėl? Aš gi matau, kad tau tai patinka. Tu negali man atsispirti.
- Manau, kad galiu,- šyptelėjusi atsakiau vaikinui.
- Na gerai, man to reikia,- vėl lenkdamasis link manęs tarė brunetas.
Tačiau jis nespėjo pasilenkti, kai į jo kaktą atrėmiau savo delną.
- Tau reikia apsirengti.
- Aš mieliau tave nurengčiau ir žinai, ką padaryčiau nurengęs,- už šiuos savo žodžius vaikinas susilaukė sprigto į kaktą.
Nuo šio mano veiksmo Matas nusišypsojo ir pakštelėjęs man skruostą nulipo nuo manęs. Vos nulipo nuėjo pasiimti rūbų ir dėl manęs išėjo persirengti į vonią.