Meilė pagal sutartį

16

Po mano pykčio priepuolių pablogėjo mūsų su Matu santykiai. Jie tapo panašūs į tokius kokie buvo pirmą savaitę, tačiau mes daugiau kalbėjom ir matėm vienas kitą nei pirmąją savaitę. Po sekmadienio daugiau nebemiegojau su juom ir kroviausi daiktus važiavimui pas mamą. Matui nesakiau, kad važiuosiu namo pas tėvų, na bet spėju jis net nepastebės to.
- Simona, ar tu nieko prieš jei miegosiu pas Tadą?- nesibeldęs įėjo į mano kambarį brunetas.
- Na aš nieko prieš,- toliau lankstydama palaidinę atsakiau.
- Kur susiruošei?- sutrikęs paklausė vaikinas.
- Važiuosiu namo tėvų aplankyti,- visiškai ramiai atsakiau pakėlusi galvą.
- Bet nepalieki manęs?- brunetas tai ištarė ramiai, tačiau jo akyse galėjo įžvelgti baimę.
- O kodėl turėčiau palikti?- paklausiau nesuprasdama jo baimės.
- Na šią savaitę nelabai kalbėjomės ir žinai dėl to atrodo, kad gali palikti mane.
- Matai, tiesiog man šią savaitę buvo sunku ir tikrai dar nežadu tavęs palikti,- šyptelėjusi tariau.
Tačiau po mano ištartų žodžių jo veidas persikreipė iš baimės. Sutrikusi paklausiau:
- Kas?
- Ar tu žadi mane palikti?
- Na ne iš kur trauki, kad žadu palikti tave?
- Tu ką tik pasakei kad dar nežadi manęs palikti,- nuliūdęs atsakė vaikinas.
- Aš nepagalvojau ir taip atsakiau, nepyk,- pažvelgdama į ant rankos esantį laikrodį atsakiau,- ir man jau laikas.
- Kur?- taip pat atsistodamas paklausė brunetas.
- Taigi važiuoju namo pas tėvus,- šyptelėjusi atsakiau.
Man tai pasakius tarp mūsų stojo tyla tad atsistojau ir pasiėmusi kuprinę patraukiau durų link, kai mane sustabdė Matas čiupęs mano ranką.
- Gal galiu kartu?
- Tu juk žadėjai miegoti pas Tadą,- šiek tiek sutrikusi tariau.
- Na taip žadėjau, bet visa tai galiu atšaukti tam, kad susipažinčiau su tavo tėvais,- jau traukdamas telefoną iš kišenės tarė vaikinas.
- Tikrai to nori?
- Taip,- žvelgdamas į mane ir prie ausies pridėdamas telefoną tarė brunetas.
- Na gerai, o ar važiuosime autobusu?
- Sveikas dar kartą, šiandien nenakvosiu pas tave,- tai sakydamas jis papurtė galvą,- žmona mane leidžia tik noriu su ja aplankyti jos tėvus.
Po trumpo pokalbio jis įsidėjo telefoną į kišenę ir šyptelėjo man bei išsivedė mane iš kambario. Nulipę laiptais pasukome vaikino kambario link.
- Ką siūlai pasiimti?- paklausė brunetas išsitraukdamas iš spintos kuprinę.
- Kažką patogaus,- rašydama mamai sms žinutę atsakiau.
- Kam rašai?- eidamas artyn paklausė Matas.
- Mamai, pranešu jog būsiu ne viena.
- Na gerai, o dabar gal jau einam iš čia kol nenuėjom apsikabinę miegoti,- šyptelėjęs išsivedė mane iš kambario brunetas.
Nieko netarusi išėjau kartu su savo vyru. Užrakinę namų duris nuėjo link mašinos ir į ją įsėdome. Kol važiavome pas mano tėvus kalbėjomės tik tada, kai turėjau nurodyti kryptį, kur važiuoti. Vos įsukome į kiemą, kreipiausi į jį:
- Tu tikras tuom?
- Taip, bet tu abejoji?- paimdamas mane už rankos paklausė vaikinas.
- Na man šiek tiek keista, kad tu nori susipažinti su mano tėvais.
- Viskas bus gerai, mažute,- spustelėjęs mano delną bandė mane nuraminti brunetas.
Šyptelėjau jam ir išlipome iš mašinos. Vos išlipome nuėjome prie bagažinės iš jos išsitraukėme kuprines ir nuėjome plytelėmis grįstu taku link durų. Stebėtina, bet susipažinimas mano vyro su mano tėvais praėjo labai sklandžiai. Mama buvo prigaminusi maisto tad visas susipažinimas vyko dar geriau nes nereikėjo daug kalbėti tarpusavyje. Po vakarienės nusivedžiau Matą į savo kambarį.
- Manau, jiems patikai,- numetusi ant lovos kuprinę tariau brunetui.
- Na aš mielas vaikinas,- lyg pasigirdamas tarė jis.
Nieko neatsakiusi atidariau duris vedančias į balkoną. Jo įsigeidžiau būdama penkiolikos nors ilgai įkalbinėjau tėvus tačiau jie nusileido tad dabar turiu balkoną su foteliuku ir staleliu ant kurio buvo mano kaktusas.
- Čia gražu,- atsekdamas iš paskos tarė vaikinas.
Nieko neatsakiau tik šyptelėjau ir leidau jam pirmam atsisėsti ant fotelio, o tada aš įsitaisiau jam ant kelių. Taip nekalbėdami ir sėdėjome kol pasidarė šaltoką, bet atnešiau pledą ir toliau sėdėjome apsikloję.