Meilė pagal sutartį

19

Šeštadienio vakarą dar girdėjau keistus garsus pirmame aukšte tačiau nekreipiau dėmesio į tai. O visą sekmadienio dieną nemačiau Mato ir džiaugiausi tuom, nes nenorėjau matyti to kvailio. Pirmadieni ryte apsirengusi išėjau į paskaitas. Sėdėdama paskaitose laukiau kada baigsis jos ir kada galėsiu išsikraustyti, nes jau buvau paskambinusi į savo universiteto bendrabutį. O rytoj turėsiu nuvažiuoti pas Mato tėvą nutraukti sutarties.
- Sveiki, tai aš skambinau dėl gyvenimo bendrabutyje, galėsiu atvažiuoti už valandos,- įėjusi į namus paskambinau bendrabučio valdytojai.
- Labai gerai panele Simona,- draugiškai atsakė moteris.
- Ji niekur nesikraustys,- paėmęs man iš rankų telefoną pasakė valdytojai Matas.
- Ką tu darai?- piktai paklausiau, kai jis baigė pokalbį.
- Tu niekur nesikraustysi,- taip pat piktai ištarė vaikinas.
- Pats gi norėjai skirtis, o tai reiškia jog nebegyvensim kartu,- virdama iš pykčio tariau.
Brunetas plačiai nusišypsojo ir suėmė mane už liemens.
- Tu mano žmona ir labai erzini mane,- nepaleisdamas manęs tarė vaikinas.
- Paleisk mane,- dar labiau pykdama liepiau jam.
Matas atsiduso ir pasilenkęs padėjo savo galvą man ant peties. Nuo jo veiksmo akyse pradėjo kauptis ašaros.
- Tu girtas,- bandydama nustumti vaikiną tariau.
- Na tik truputi,- bandydamas mane pabučiuoti prisipažino jis.
- Matai, atstok nuo jos,- visiškai ramiai liepė Lukas.
- Ji mano žmona, tad neaiškink,- atšovė mano vyras.
Girdėjau, kaip vaikino draugas atsidūsta ir staigiai nuo manęs buvo atplėštas brunetas.
- Eik į savo kambarį jis kol neišsiblaivys neatstos ir taip žinau, kad judu nemiegat kartu,- pakankamai šaltai paliepė man Lukas.
Paklausiau jo ir užlipusi į antrą aukštą užsidariau savo kambaryje. Atlikusi visas dėstytojų paskirtas užduotis nusprendžiau pažiūrėti, kas vyksta pirmame aukšte. Stengiausi nusileisti kuo tyliau, nes nenorėjau vėl būti apkabinta to kvailio. Tačiau svetainėje buvo likęs tik Lukas.
- Jis miega. Šį rytą man paskambino Tadas papasakojo, kad jam labai blogai, tad atvažiavau kai tik galėjau.
Vaikinas sedėjo ant sofos, tad aš prisėdau priešais jį ant fotelio.
- Aš žinau, kad jūsų santuoka yra netikra. Matas yra mano pusbrolis ir mes neturim vienas nuo kito paslapčių ir tokiais tragiškais atvejais aš jam padedu,- atsidusdamas tarė vaikinas.
- Kokiais tragiškais atvejais?- šiek tiek susirūpinusi paklausiau.
- Kai jam dėl kažko labai blogai jis geria. Jį labai paveikė jūsų barnis, tad jis tau kažką jaučia.
- Jis supyko, kad gražiai pasisveikinau su savo mokyklos draugu, na o po jo elgesio aš supykau,- paaiškinau viską Lukui.
- Na nežinau, kas ir kaip bet nepalik jo.
- Vakar pas jį buvo Veronika,- nuleidusi galvą tariau.
- O varge, ta barakūda tik ir siekia iš jo pasipelnyti.
- Nesistebiu.
- Simona, neleisk jai lįsti prie Mato,- paprašė manęs vyro pusbrolis.
- Negaliu, aš nebenoriu vaidinti šios santuokos ir šeštadienį aš leidau jai turėti jį,- žiūrėdama tiesiai jam į akis tariau.
- Norėčiau, kad judu susitaikytumėt, bet jei tau blogai pagyvenk pas mane kol jis susitvarkys, o tada leisk jam pabandyti susigrąžinti tave,- vis nepasiduodamas paprašė Lukas.
- Kiek laiko siūlai man jam duoti?- tyliai paklausiau girdėdama keistus garsus savo vyro miegamajame.
- Mėnesį. Prašau tavęs duoti jam mėnesį ir tą laiką gyventi mano bute. Jis yra triejų kambarių tad turėsi savo kambarį.
- Gerai,- atsidusdama ištariau.
Vos man tai pasakius iš savo kambario išėjo Matas. Vaikinas atrodė blogai ir tyliai paklausė Luko:
- Lukai, gali duoti kažko nuo blogos savijautos?
- Prisėsk,- parodydamas į sofą liepė vaikino pusbrolis.
Brunetas atsisėdo ir nieko nesakydamas žvelgė į mane. Aš taip pat jam nieko nesakiau, bet žvelgiau į jį. Grįžęs Lukas davė jam tabletę ir stiklinę vandens. Blondinas atsisėdo ir pažvelgęs į mane paklausė:
- Simona, gal eik susidėti daiktų?
- Jau esu juos susidėjusi,- ramiai atsakiau.
- Ji niekur neis iš čia,- laikydamas tuščią stiklinę rankose tarė Matas.
- Simona, eik pasiimti daiktų,- liepė man Lukas.
Vos spėjau atsistoti šalia mano kojų sudužo stiklinė.
- Ji niekur neis,- įniršęs pasakė brunetas.
- Eik,- ramiai paliepė man Lukas.
Man einan prie laiptų girdėjau jį toliau kalbant:
- Jai nesaugu dabar su tavim ir ji duoda tau mėnesį pasitaisyti, jei tau tai nepavyks jūs skirsitės.
- O nemanai, kad jai mane palikus man bus tik blogiau?
- Ne, nes tu bandysi pasikeisti dėl jos. Aš manau, kad tu jai kažką jauti tad pasikeisi.
Daugiau negirdėjau ką jie kalbėjo nes užlipau į viršų pasiimti savo daiktų. Pasiėmusi juos nulipau laiptai prie kurių manęs jau laukė Mato pusbrolis.