Meilė pagal sutartį

17

Ryte abiems skaudėjo visur nes taip ir užmigom ant mano fotelio. O per pusryčius abu sėdėjome susiraukę vien dėl jaučiamo skausmo.
- Susipykot?- paklausė mama po pusryčių.
- Nesusipykom, tiesiog užmigom ant fotelio tad dabar skauda visur,- pasiskundusi atsistojau ir išsivedžiau savo vyrą į savo kambarį.
Vos įėjome į kambarį Matas krito į lovą.
- Kaip skauda,- sudejavo brunetas.
- Neturėjo taip gautis, atleisk,- traukdama iš spintos drabužius tariau.
- Viskas gerai, svarbu kartu buvome,- toliau gulėdamas tarė vaikinas.
- Tikrai nėra blogai?- rengdamasi kitais drabužiais paklausiau.
- Skauda, tačiau pakenčiama. Kodėl persirenginėji?
- Na planuoju eiti pasivaikščioti, nori kartu?
- Noriu pamiegoti, bet pasivaikščiosiu kartu, nes nenoriu likti vienas su tavo tėvais,- lipdamas iš mano lovos tarė brunetas.
- Persirengiau,- uždarydama spintos duris tariau.
- Kodėl rengiesi slėpdamasi už spintos durų?- ištiesęs rankas link manęs paklausė Matas.
Nieko neatsakiau tik paėmiau už ištiestų rankų ir buvau greitai pritraukta bei pakelta savo vyro. Vaikinas pakelnojo antakius tai privertė mane šyptelėti ir apkabinti jo juosmenį kojomis, o rankomis kaklą.
- O gal neikim vaikščioti?- tyliai man į ausį sušnabždėjo Matas.
- Reikia,- atsitraukusi šiek tiek pakštelėjau jo skruostą.
Vaikinas atsiduso ir švelniai nuleido mane ant grindų. Išėjome iš mano kambario ir prie lauko durų apsimovėme batus bei išėjome į lauką. Susikibę už rankų ėjome link parko, kol ėjome pasakojau jam savo prisiminimus apie kiekvieną praeitą vietą. Kai kurie prisiminimai buvo linksmi tačiau buvo keletas nelinksmų ir juos papasakojus sulaukdavau užjaučiančio žvilgsnio.
- Simona,- kažkas mums iš nugaros šuktelėjo mano vardą.
Atsigręžusi pamačiau savo buvusį klasės draugą Roką. Vaikinas nebuvo visiškai pasikeitęs vėjo sutaršytais rudais plaukais ir žvilgančiom žaliom akim. Paleidusi savo vyro ranką puoliau žaliaakiam į glėbį. Buvau pakelta ir stipriai apkabinta.
- Ar man atrodo ar tu tapai lengvesnė?- šypsodamasis paklausė Rokas.
- Tu supranti, kad ką tik mane pavadinai stora?- pyktelėjusi tariau.
- Ne ne aš tavęs tokia nepavadinau, aš tik paklausiau ar netapai lengvesnė,- nenustodamas šypsotis išaiškino viską žaliaakis.
- Rokai, baik mane erzinti,- supūsdama žandus tariau.
- O jei ne? Mane užpuls tas vyras su kurio vaikštai susikibusi?- suktokai paklausė buvęs klasės draugas.
Atsigręžusi pamačiau savo vyrą jis neatrodė itin patenkintas. Ištiesiau ranką link Mato, jis nenoriai tačiau priėjęs paėmė mane už ištiestos rankos.
- Rokai, tai mano vyras Matas, mielasis tai mano buvęs klasės draugas Rokas,- pristačiau juos vieną kitam.
- Girdėjau, kad tu ištekėjai, bet negalėjau tuom patikėti,- šaltai tarė žaliaakis.
- Rokai,- kreipiausi į draugą, tačiau vos bandžiau žengti žingsnį buvau staigiu judesiu pritraukta prie savo vyro.
- Mažute, gal einam toliau?- paklausė manęs Matas, nors man tai neatrodė lyg klausimas, man tai atrodė lyg paliepimas.
- Atleisk, Rokai, kad taip gavosi,- šyptelėjusi atsiprašiau draugo.
- Nieko tokio, manau dar susitiksim aišku jei tavo pavyduolis vyras tave išleis,- visiškai ramiai tarė žaliaakis.
Pažvelgusi į Matą mačiau tik jo tvirtai suspaustas lūpas.
- Gerai iki kito karto, Rokai,- šyptelėjusi tariau ir nusitempiau savo vyrą šalin.