Meilė pagal sutartį

37

Po bučinio nulipau nuo savo vyro ir patraukiau link išėjimo iš kambario.
- Ei kur eini?- pakėlęs galvą paklausė Matas.
- Einu į savo kambarį, nes kaip pameni mano daiktai jame,- atsakiau vyrui.
- Man atrodo, kad tu nori vietos mano spintoje,- artėdamas link manęs stovinčios prie durų tarė brunetas.
Nežinodama ką atsakyti šyptelėjau ir žengiau žingsnį link sportiško savo vyro. Artėdami vienas prie kito vis nenustojome šypsotis.
- Mažute, tu net neįsivaizduoji, kaip aš tavęs noriu,- sustojęs priešais mane sušnabždėjo brunetas.
- Man atrodo, kad manęs nori tik dėl to jog esi celibate nuo mūsų vestuvių,- uždėdama rankas vaikinui ant pečių tariau.
Matas šyptelėjo man ir uždėjęs rankas ant mano klubų staigiai pritraukė mane prie savęs. Mūsų kūnams glaudžiantis vienas prie kito sustingau, tik nežinau dėl ko. Nes toks artumas manęs negąsdino.
- Mažute, nebijok,- pakštelėjęs man kaktą paprašė vaikinas.
- Aš nebijau,- prisiglausdama prie bruneto atsakiau.
- Tad atsipalaiduok ir leisk man tave palepinti bent jau bučiniais,- nepaleisdamas manęs iš glėbio paprašė vaikinas.
Pasistiebusi padovanojau savo vyrui bučinį. Matas kilstelėjo mane ir nusinešė į lovą. Paguldęs į ją prieš užguldamas mane nusimovė savo marškinėlius ir šyptelėjęs tarė:
- Tai padės tau neatsispirti man.
- Nejaugi?- švelniai nagučiais perbraukdama per bruneto nugarą paklausiau.
Vaikinas į mano klausimą atsakė truktelėjęs pečiais ir pasilenkęs padovanojo man švelnų bučinį į lūpas. Po bučinio į lūpas toliau sekė bučiniai skruostu link kaklo. Neišlaikiusi tyliai atsidusau ir kreipiausi į savo vyrą:
- Matai.
- M?- nesustodamas bučiuoti mano kaklo paklausė jis.
- Man reikia eiti,- tyliai atsakiau.
- Kur, mažute?- žvelgdamas į mane paklausė brunetas.
- Iš pradžių nusimaudyti, o tada gaminti vakarienės,- paglostydama vaikino skruostą atsakiau.
- Nusimaudyti leisiu, bet vakarienės tikrai negaminsi. Koks aš būčiau vyras jei leisčiau savo žmonai gaminti per jos gimtadienį,- stodamasis tarė Matas.
- Nejaugi pats pagaminsi vakarienę?- šyptelėjusi paklausiau.
- Juk žinai, kad aš puikiai moku užsakyti maistą,- pastatydamas mane ant kojų atsakė jis.
Vaikinas iš tikro puikiai pataikydavo užsakyti maistą tad šyptelėjusi pasistiebiau ir pabučiavau jį į skruostą. Po bučinuko išėjau iš bruneto kambario ir pasiekusi laiptus užlipau į savo kambarį. Eidama link jo nenustojau šypsotis po savo vyro bučinių.