Meilė pagal sutartį

12

Vos vaikinas grįžo persirengęs išėjome iš kambario. Visą kelią iki valgomojo ėjome susikibę už rankų.
- Na judu vėluojate,- žvelgdamas į mūsų supintas rankas tarė uošvis.
- Atleisk tėti, tiesiog bandėme pradėti vaikutį,- plačiai šypsodamasis atsiprašė Matas.
Už šiuos žodžius vaikinui trenkiau į ranką. Trenkusi nuėjau atsisėsti ir visą laiką kol valgiau sėdėjau nuleidusi galvą. Beveik visą laiką niekas nekalbėjo tik pusryčių pabaigoje prakalbo Mato pamotė:
- Matai, ar norėsi paplaukioti baseine?
- Taip, bet tai priklausys nuo to ar mano žmona kartu su manim norės paplaukioti,- pakėlusi akis pamačiau į save žvelgiantį brunetą.
- Aišku,- ramiai atsakė uošvio žmona.
- Simona, gal jau einame?- atsistojęs paklausė vaikinas.
Nieko netarusi linktelėjau ir greitais žingsneliai nuėjau link savo vyro. Buvo šiek tiek keista, nes Matas manęs nesivedė link savo miegamojo.
- Kur einame?- sutrikusi paklausiau.
- Pamatysi,- pakankamai šaltai atsakė vaikinas.
Dar labiau sutrikusi ėjau kartu su savo vyru nežinia kur. Kai priėjome stiklines duris beveik supratai kur atėjome.
- Tai mano mamos oranžerija,- su liūdesiu ištarė vaikinas.
- Kodėl mane čia atsivedei?- tyliai paklausiau.
- Nes žinojau, kad tau čia patiks ir žinau, niekam neišduosi mano silpnosios pusės,- nestipriai spustelėjęs mano ranką esančią jo delne atsakė vaikinas.
- Tavo silpnoji pusė?- atsigręžusi į brunetą paklausiau.
- Tai aš norėjau, kad būtų išsaugota ši oranžerija, nes tėčio žmona norėjo ją sunaikinti. Vien dėl to turėjau grįžti ir įtikinti tėtį išsaugoti šį mamos atminimą,- vaikino veidas buvo liūdnas tad nieko netarusi apkabinau jį.
Porą minučių taip pastovėję įėjome į oranžeriją. Joje visi augalai buvo gražūs ir labai prižiūrėti, buvo malonu pasivaikščioti joje ir pamatyti daug nematytų augalų.
- Tikiuosi neišduosi niekam mano slaptos vietos?- šypsodamasis paklausė vaikinas, kai jau ėjome koridoriumi link kambario.
- Nebijok, neišduosiu,- spustelėjusi jo ranką atsakiau.
- Gerai, o dabar eisim persirengti.
- O kam?
- Na eisim paplaukioti gi.
- Aš nenoriu to,- ir pažvelgiau į savo vyrą šuniuko akim.
- Tai manęs nepaveiks,- vesdamasis mane toliau tarė brunetas.
Supūtusi žandus nusukau galvą nuo jo. Taip ir ėjome tylėdami link kambario. Kai įėjome į jį vaikinas tarė:
- Eik persirengti,- vos norėjau išsižioti jis uždengė mano burną savo delnu ir tesė,- jokių atsikalbinėjimų eik rengtis ir viskas.
Susiraukusi išsitraukiau iš spintos jo dovanotą maudimosi kostiumėlį ir chalatą. Užsidariusi vonioje persirengiau, man buvo šiek tiek keista, kad jis kuo puikiausiai tiko, bet nusprendžiau nekreipti dėmesio į tai. Apsisiautusi chalatą išėjau iš vonios. Vos išėjau į mane žvelgė žydros vaikino akys.
- Parodyk, kaip atrodai su juo,- paprašė Matas.
- Ne dabar,- nuleidusi galvą tariau.
- Na gerai eime,- čiupęs mane už rankos išsitempė vaikinas iš kambario.