Meilė pagal sutartį

24

- Man patiko šiandien praleisti dieną su tavim ir vaikais,- vairuodamas tarė Matas.
- Man taip pat patiko su tavim ir vaikais,- šyptelėjusi tariau.
- Gal norėtum šianakt miegoti pas mane?- su viltimi paklausė vaikinas.
- Juk žinai, kad man rytoj paskaitos,- sužlugdydama bruneto viltis atsakiau.
- Mažute, bet juk aš tave galėčiau ryte nuvežti pas Luką, kad galėtum susiruošti į paskaitas,- dar nepraradęs vilties tarė vaikinas.
- Turėsiu atsisakyti, bet manau tavo pusbrolis nepyktų jei užsuktum ir pažiūrėtumėm filmą,- žvelgdama į savo vyrą tariau ir stebėjau, kad man tai pasakius jis plačiai nusišypsojo.
- Jis nepyks, aš jam pakankamai patinku, kad išprašė tavęs man suteikti šansą,- paimdamas mane už rankos tarė Matas.
Toliau važiuodami nekalbėjome tik laikėmės už rankų. Sustoję prie pastato kur buvo Luko butas dar šiek tiek pasėdėjome mašinoje. Tik susižvalgę ir vienas kitam padovanoję šypsenas išlipome iš mašinos. Paėmęs iš manęs Matas užsimetė ant peties mano kuprinę ir paėmęs mane už rankos nusivedė butų link. Mums įėjus į butą Luko dar nebuvo, tad nusiavę batus patraukėme link mano laikino kambario. Vos įėjęs vaikinas atsisėdo ant lovos, o mane pasisodino sau ant kelių.
- Gal norėsi penktadienį eiti į pasimatymą?- stipriai apkabindamas mane paklausė brunetas.
- O rytoj nesusitiksim?- bandydama ištrūkti iš savo vyro gniaužtų paklausiau.
- Atleisk, mažute, bet nesusitiksim, turiu daug reikalų,- paleidęs mane atsiprašė Matas.
- Kokių reikalų?- priėjusi prie spintos paklausiau.
- Tėtis, paprašė, kad pavaduočiau jį susitinkant su vienu mūsų verslo partneriu,- atsakė vaikinas žiūrėdamas į mane.
- Visą dieną ir busi susirinkime?- persirenginėdama paklausiau.
- Na...- pradėjęs atsakinėti į mano klausimą pastrigo Matas.
- Kas yra?- paklausiau atsisukusi ir užsidengusi krutinę.
- Nu kada, tu, persirenginėji prie manęs?- atsistojęs paklausė manęs vaikinas.
- Na juk esi mano vyras,- šyptelėjusi atsakiau.
Brunetas kilstelėjo antakius ir priėjęs prie manęs čiupęs mane už liemens kilstelėjo ir persimetė per petį.
- Ką darai?- juokdamasi paklausiau.
- Nieko,- paguldęs mane ant lovos atsakė vaikinas.
- Matai, ką sugalvojai?- jam pasilenkus prie manęs paklausiau.
- Apsikabink kojomis mane,- pasilenkęs man į ausį sušnabždėjo Matas.
- Kodėl?- tyliai paklausiau jam švelniai perbraukus man per šoną.
- Nes taip bus patogiau ir nedejuok taip, nors gal ir dejuok nes tai mane užveda,- atsakė man mano vyras švelniai priglusdamas lūpomis prie mano kaklo.
Kol vaikinas glostė mano šoną ir bučiavo mano kaklą nenorom apsikabinau jį kojomis.
- Simona, gal norėtum kažko pavalgyti?- nesibelsdamas įėjo į mano laikiną kambarį Lukas.
- Velnias,- vis dar pasilenkęs sušnabždėjo Matas.
- Pusbroli, gal gali nulipti nuo Simonos ir pasikalbėti su manim?- paklausė vaikinas, kurio bute laikinai gyvenau.
- Žinoma, gal galėtum išeiti, nes mano žmona pusnuogė dabar ir nenoriu, kad tokią ją matytum,- paprašė Matas neatsitraukdamas nuo manęs.
- Gerai,- išeidamas iš kambario tarė Lukas.
- Mažutę, turiu eiti,- pabučiavęs mane vaikinas atsistojo ir paliko mane vieną kambaryje.