Meilė pagal sutartį

48

Po mūsų atostogų jau praėjo daug laiko ir šiandien gausiu diplomą. Taip pat šiandien pasakysiu Matui, kad esu nėščia. Nors sužinojau prieš savaitę, jog manyje kuriasi mažytė gyvybė nusprendžiau dar neatskleisti savo mažytės paslapties. Tačiau jis kažką jau įtaria, nes kelis rytus užsidarau tualete ir vemiu.
- Mažute, ar tau tikrai viskas gerai?- susirūpinęs paklausė brunetas man staigiai pašokus ant kojų ir nubėgus į tualetą.
Kilstelėjusi galvą žvilgtelėjau į jį ir šyptelėjusi tariau:
- Matyt, aš truputį apsinuodyjau.
- Man šiek tiek neramu dėl tavęs. Manau turėtum nedalyvauti diplomų įteikime,- stovėdamas ir stebėdamas mane tarė mano vyras.
- Matai, man viskas gerai,- nuleisdama vandenį ir praskalaudama burną atsakiau.
- Simona,- rimtu balsu kreipėsi į mane brunetas.
- Man tikrai viskas gerai,- plačiai nusišypsojusi tariau.
Vaikinas kurį laiką atrodė susimąstęs, kai galiausiai plačiai nusišypsojęs pabučiavo mano skruostą.
- Mažute, einam pavalgyti,- paimdamas mane už rankos tarė Matas.
- Gerai,- šypsodamasi nusekiau jam iš paskos.
Kol brunetas gamino pusryčius kvailai šypsojausi ir vis masčiau, kad kol mano pirštą puošia auksinis žiedas esu laimingiausia mergina pasaulyje. Aišku po pirmų mūsų atostogų buvo mažų pykčių, bet juos greitai išspręsdavome ir vėl gyvendavome lyg pasakoje. Buvau lepinama, bet nežinau ar mylima, nes Matas nė karto neatsakė į mano meilės prisipažinimus. Tačiau galbūt ir nereikia išgirsti meilės prisipažinimo jei tik tas žmogus parodo, kad esi mylima.
- Ar dalyvausi diplomų įteikimo šventėje?- po pusryčių paklausiau.
- Žinoma, gi pažadėjau,- sėdėdamas priešais mane atsakė vaikinas.
- Na taip, bet žinai tavo darbas yra gan nenuspėjamas ir gali nepasirodyti, kai aš gausiu diplomą,- papriekaištavau pasakydama teisybę, nes per keletą kitų atostogų Matui taip pat reikėjo dirbti.
- Mažute, aš gi atsiprašiau,- apeidamas stalą ir apkabindamas mane tarė brunetas.
- Žinau ir nepyksiu jei nepasirodysi, bet norėčiau pamatyti tave,- suspausdama jį glėbyje sušnabždėjau.
- Dėl to tu ir esi tokia nuostabi,- pabučiuodamas mano kaktą tarė vaikinas ir paliko mane vieną virtuvėje.
Likusi viena dar šiek tiek pasiražiusi nusprendžiau trumpam grįžti į lovą. Įsisupusi į antklodę stebėjau į darbą besiruošiantį savo vyrą. Brunetas kaip visad apsirengė oficialiu kostiumu, o su juo atrodė nepaprastai dailiai.
- Galėtum manęs taip nenužiūrinėti,- atsisukdamas į mane šypsodamasis paprašė brunetas.
- Jei pamiršai, man teko tave matyti visiškai nuogą, o dabar esi gražiai apsirengęs,- nenuleisdama žvilgsnio tariau.
- Na jei norėsi vakare galėsi vėl pasigrožėti mano nuogu kūnu,- mirktelėjęs akį tarė vaikinas.
- Tau jau laikas į darbą,- šyptelėjusi tariau.
Matas žvilgtelėjęs į savo laikrodį atsiduso ir tarė:
- Tu teisi, bet vakare mūsų laukia sportas.
- Duosi bučkį prieš išeidamas?- nusijuokusi paklausiau.
Brunetas linktelėjo ir priėjęs pabučiavo mane. Po bučinio sušnabždėjau:
- Myliu.
- Iki susitikimo,- dar kartą pabučiavęs vaikinas paliko mane vieną.