Meilė pagal sutartį

20

Buvo keista apsigyventi Luko bute, nes visiškai jo nepažinojau, nors nepažinojau ir Mato, kai apsigyvenau su juom.
- Tai bus tavo kambarys,- parodęs į duris tarė blondinas.
- Ačiū nors galėjau apsigyventi ir bendrabutyje.
- Na kol praeis tavo sutiktas mėnuo turėsi pagyventi čia, o paskui grįši gyventi pas mano kvailą pusbrolį,- visiškai tikėdamas tuom tarė vaikinas.
- Kodėl tu tuom toks tikras?
- Nes judu vienas kitam kažką jaučiat, tad nei vienas nenorėsit paleisti vienas kito.
- Aš jam nieko nejaučiu, galėčiau ramiai išsiskirti,- šaltai atsakiusi įėjau į savo naują laikiną kambarį.
Užsidariusi jame praleidau visą vakarą iki ėjimo miegoti, o tada apsimoviau pizamą ir užsisiautusi chalatą nuėjau ieškoti vonios kambario, kad galėčiau atsiprausti ir pasinaudoti toletu. Savo nelaimei sutikau pusnuogį Luką vaikštantį po butą.
- Nekreipk į mane dėmesio,- ramiai tarė vaikinas sėsdamasis ant kėdės prie stalo ant kurio buvo padėtas jo kompiuteris.
Paklausiusi jo patarimo užsidariau vonios kambaryje atlikusi visus reikalus išėjau iš jos. Pamačiusi vaikiną toliau sėdintį prie kompiuterio nesuvaldžiau savo smalsumo:
- Ką čia veiki?
- Šiek tiek dirbu,- ramiai atsakė vaikinas.
- Aišku,- atsisėsdama šalia tariau.
- Tau įdomu kodėl tau padedu?- nenuleisdamas akių nuo kompiuterio paklausė šviesiaplaukis.
- Taip,- tyliai atsakiau.
- Tiesiog man dar neteko matyti tokio Mato, na esu jį matęs tokį girtą, tačiau pirmą kartą kai susitikome jis į tave žvelgė su susižavėjimu. Matas taip niekad nėra žvelgęs į merginą.
- Man atrodo, kad tau vaidenasi,- atsirėmusi į kėdės atlošą tariau.
- Gal ir vaidenasi tačiau tu jam patinki.
- Aš dar abejočiau.
- Simona, nejaugi taip ir Matą erzini?
Į jo klausimą neatsakiau tik šyptelėjau vaikinas supratęs mano atsakimą taip pat šyptelėjo.
- Labos nakties,- atsistodama palinkėjau Lukui.
- Tau taip pat labos,- vis dar nepakildamas nuo stalo palinkėjo vaikinas.
Įėjusi į kambarį pamačiau skambantį savo telefoną. Keista, bet skambino nežinomas numeris, nelabai norėjau tačiau atsiliepiau:
- Klausau.
- Mažute, grįžk namo,- paprašė manęs Matas.
- Iš kur gavai mano numerį?- sutrikusi paklausiau.
- Na gavau, bet prašau grįžk man tavęs trūksta,- toliau prašė vaikinas.
- Matai išsiblaivyk ir tada bandyk mane susigrąžinti nes dabar tau nieko nepavyks,- atsisėsdama ant lovos tariau.
- Gerai mažute, dėl tavęs viską padarysiu,- pasižadėjo vaikinas, nors nelabai ir patikėjau jo žodžiais.
- Aha, labanakt,- šaltokai tariau norėdama kuo greičiau baigti pokalbį.
- Labos,- tyliai pasakė brunetas ir baigė pokalbį.
Atsidusau ir įsitaisiau lovoje. Tačiau nesugebėjau iš karto užmigti nes vis galvoje sukosi mintys apie tą kvailį. Nesuprantu kodėl jis nori, kad aš grįžčiau pas jį. Tačiau po trumpų teorijų kūrimo pagaliau užsnūdau.