Meilė pagal sutartį

18

Supykusi ėjau šalia savo vyro, pykau labiau nei jis pyko ant manęs. Vos įėjome į kiemą pradėjau šaukti ant jo:
- Kaip tu drįsai taip elgtis?
- Nešauk ant manęs,- piktai tačiau nešaukdamas ant manęs liepė brunetas.
- Tu to nusipelnei,- sušnypščiau ant jo.
- Nori pasakyti, kad aš kaltas, kad mano žmoną labiau traukia kitas neaiškus vaikinas, o ne jos pačios vyras?- jau šaukdamas ant manęs paklausė vaikinas.
- Jis mano draugas.
- Tarp vaikino ir merginos negali būti tiesiog draugystės.
- Tada gerai, kad mes nesam draugai jei taip manai,- vos tai pasakiau Mato veidas tapo dar piktesnis.
- Tai gal nori skirtis, gi kokia prasmė mums būti kartu?- tvirtai suspaudęs kumščius paklausė jis.
- Žinoma noriu, nes su tavim neįmanoma bandyti būti tobula pora. Pirmadienį pasistengsiu išsikraustyti, kad daugiau vienas kito nematytumem.
- Na ir puiku.
Po šio susipykimo susirinkome daiktus ir išvažiavome namo. Kol važiavome nekalbėjome, o kai grįžome nuėjome į savo kambarius. Įėjusi į savo kambarį pradėjau krautis daiktus, daugiausiai turėjau sąsiuvinių, kurie buvo reikalingi paskaitoms. Susikrovusi daiktus nulipau laiptais tam kad nueičiau pasitaisyti arbatos. Virtuvėje užtikau Tadą.
- O labutis gražuole,- plačiau šypsodamasis pasisveikino vaikinas.
- Mhm,- būdama pikta net nepažvelgiau į jį.
- Matas sakė, kad susipykot dėl to aš čia. Gal galėtum pasakyti kur yra stikliukai?
Nieko netarusi tik padaviau jam dėžutę, kurioje buvo stikliukai ir užkaičiau vandenį. Vaikinas paėmęs stikliukus atsiduso ir paliko mane vieną virtuvėje. Pasidariusi arbatos pasiėmiau sausainių ir išėjau į savo kambarį.
- Tadai, ji yra beprotė,- eidama link laiptų išgirdau kalbant Matą.
- Biče, tiesiog atsiprašyk jos ir viskas pasitaisys,- visiškai ramiai tarė vaikino draugas.
- Aš nieko jai nepadariau, jai tiesiog nepatiko, kad negražiai elgiausi su jos draugu,- pasibjaurėjusiu balsu ištarė jis.
Išgirdusi visa tai tvirtai sukandau dantis ir užlipau į antrą aukštą. Įsiropštusi į lovą įsijungiau filmą per kompiuterį. Bučiau visą vakarą ir pražiūrėjusi filmą, tačiau išgirdau kažką dūžtantį. Sutrikau nuo to garso ir išėjau iš savo kambario, nuėjau pasiklausyti prie laiptų, kas vyksta pirmame aukšte.
- Matai, išvaryk ją,- piktai tarė Tadas.
- Na jau ne, ji išsklaidys mano pyktį,- ramiai atsakė Matas.
- Tu juk turi žmoną.
- Jei ji jį patenkintų manęs čia nebūtų,- piktai nusijuokdama tarė moteris, kurios balsas man buvo girdėtas.
Nusprendžiau pažiūrėti kas ten vyksta, taip pat išsiplauti puodelį. Nulipusi laiptais nuėjau tiesiai į virtuvę.
- Matai, ar tu bent myli Simoną?- paklausė Tadas.
- Jis manęs nemyli dėl to mes skirsimės,- ramiai įėjusi į svetainę tariau.
- Rimtai?- sutrikęs paklausė Tadas.
- Taip ir Veronika gali jį pasilikti,- visiškai ramiai ištarusi nusisukau ir nuėjau link laiptų.
Užlipusi laiptais įėjau į savo kambarį ir užsidariau jame.