Trupinėlis mano beprotybės

Giltinė

Vėl Giltinė ateina tyliai
Ir beldžias į duris.
Nenoriu žaisti šio žaidimo.
Nenoriu jos matyt išvis.

Iš saugaus guolio aš pakylu
Ir pažvelgiu pro šaltą langą.
O ji rami - manęs ten laukia
Ir dalgį baltąjį galanda.

Nenoriu žaisti šio žaidimo.
Jis nuolat baigiasi lygiosiom.
Aš,
Prisiglaudusi prie stiklo,
Ir vėl beprasmiškai juokiuosi.

Ir mano iltys jau atšipę,
Ir mano siela jau tuščia.
Nors aš jauna, dar galiu skristi,
Bet Giltinė - ji čia, ji čia...