Trupinėlis mano beprotybės

Kelionė

Mažoj mėnulio šukėj,

Kurią tu sugavai,

Spindėjo vandenynas,

Pabaisos ir laivai.

Ir tu žengei liūdėdamas

Šaligatviu pilku,

Nors tavo kraujas šaukė,

Kad tolsti nuo namų.

Kiek daug miškų ir upių

Tu niekad neaplankęs,

Koks ilgas tavo sąrašas

Neperkoptų kalnų.

Tu nori visa tai

Pajusti, pamatyti.

Iriesi nepavargdamas

Nuo motinos krantų.

Banga lėtai siūbuoja

Tavo mažytę sielą,

O šaltis drasko kūną,

Ir pravirksti kaip vaikas.

Koks ilgas tavo sąrašas...

Kiek metų jis dūlėjo...

Bet tu žinai, kad šiąnakt

Atėjo tavo laikas.