Trupinėlis mano beprotybės

Nostalgija

Ne, aš nebežinau.

Ar galim vėl sėdėti ant sūpynių

Ir nesisupti – tyčiotis iš jų?

Visur vėluoti po minutę ir tikėti,

Kad mes pasauly vienos tarp žmonių;

Vėl surūkyti pirmą cigaretę,

Į bendrą krūvą – rožinius centus;

Ne – dar geriau – vėl delnuose sušildyt

Tuos per savaitę sukauptus litus?

Ar laukti autobuso lietui merkiant.

Išeit iš proto ir kalbėti akimis.

I r   j u o k t i s ,   j u o k t i s ,   j u o k t i s ,   j u o k t i s ,   j u o k t i s . . .

Būti pačiais kvailiausiais žmonėmis.

Mano eilėraščiai kraustosi į instagram'ą, aplankykit _akvamarinas_ (net nežinau kaip veikia instagram'o linkai, išvis nežinau kaip tai veikia). Turbūt čia nebekelsiu, nebent labai labai retai, bet būsiu labai dėkinga, jei užsuksit į mano nemokšišką profilį pamatyti naujesnių eilėraščių :))