Trupinėlis mano beprotybės

Sąžinės absurdas

Aš sapnavau, kad esu nusikaltėlė.

Bėgu, slepiuosi,

Niekas negali atspėt mano vardo,

Niekas negali pažint mano veido.

Visur su savim aš tampau lagaminą,

Jis tuščias, bet to juk niekas nežino.

Aš vagis, žmogžudė.

Tvankiuose autobusuos

Vaidinu pavyzdingą pilietę.

Aš nekalta.

Kažkas davė ginklus.

Man kraujas nė kiek nesaldus.

Todėl aš kalta

Ne daugiau nei konduktorius.

Jei aš kalta, kaltas tu.

Kas brolį nušovė,

Dievui davus ginklus,

Kas buvo pirmasis žmogus?