Trupinėlis mano beprotybės

Gelmėje

Aš mirštu savo pačios kūne

Ir aš jaučiuosi kaip žvėris,

Mane gyvenimas lyg liūnas

Iš lėto tempiasi gilyn.

Sulaikęs deginančiais pirštais,

Kol baimė drasko man plaučius,

Jis džiugiai šaiposi ir šaukia,

Bet man sunku suprast žodžius.

Galiausiai jie prasmės netenka

Ir skęsta mano gelmėje.

Aš mirštu savo pačios kūne.

Išleisk, išleisk, išleisk mane!

Tbh jaučiuosi super edgy cringy paauglė rašydama tokius dalykus, bet ką padarysi, aš juk ne specialiai :/