Trupinėlis mano beprotybės

Matyt, bibliotekos kavinėje parduoda tik „Neptūną"

Vandens buteliukai lyg bokštai,

Lyg sektos nariai su vienodais apsiaustais

Meldė ovalu sustumtų stalų

Tvarkos ir prasmės atodūsio pauzėj,

O ant lentos žodis „Dievas" – neklausė.

Saldžiai karčiai skaudu, bet taip gera

Aptarti tuštumą savo visatos,

O bet tačiau

Nė kiek nesmagu

Likti su tuštuma tik vienu du.

Kulminacija dar tiktai laukia.

Pabaiga tik mojuoja iš tolo.

Bet pakvietus pabėga, užduoties neatlikus,

Pametusi klausimus, viską pamiršus –

Atsakymo taip ir nebus.