Trupinėlis mano beprotybės

Mirtis

Aš šaukiu jus visus iš tamsybių,
Manęs nieks nepašaukia atgal.
Aš vėl sėdžiu prie lango,
Matau mirštantį dangų
Ir klausaus, gal išgirsiu dabar.

Kurgi jūsų balsai begarsiai?
Aš į žolę jau žengiu narsiai.
Aš jaučiu tą pavasario kvapą,
Kuris kvietė mane,
Kol buvau dar sapne,
Aplankyt savo būsimą kapą.

Kodėl šįkart man nieks neatsako?
Kurgi mano draugai vaiduokliai?
Aš jų laukiu miške,
Savo kraujo klane,
Po nerimstančiu gluosniu svyruokliu.

Aš šaukiu jus visus iš tamsybių...
Kodėl šįkart jūs man neatsakot?
Nereikėjo man, nereikėjo
Eit prie savo būsimo kapo...