Žiūrėk,
Kyla laukiniai oro balionai!
Eime į Vingio parką kartu
Pažiūrėti balandžių.
Jų populiacija Vilniuje – trys milijonai.
Tai kodėl tavo atsakas skamba taip kandžiai?
Tu sakai, kad mes tik vaidiname žmones;
Mudu keliamės su vakarykščiu melu akyse;
Mums nesiverčia liežuviai, nelikus ironijos,
Tartum kaulai įaugus iškraipyta kalba mumyse.
Tai leisk ištaisyti problemą, nušokti nuo tilto
Ir susilaužyti kaulus sau: kojas, rankas.
Žiūrėk,
Pakilo laukiniai oro balionai.
Juk gražu. Negražu? Nesakyki, kad ne.
YOU ARE READING
Trupinėlis mano beprotybės
PoetryMano eilėraščiai, apmąstymai ir tiesiog mintys. Truputį edgy, bet nemirtinai.
