Trupinėlis mano beprotybės

pasiilgau

Į kalnus sudaužei savo mažytį dirižablį,

Šaltiniai jį nuneš su sniegu, su ledu.

Tu taip toli, aukštai skridai; tik gaila,

Kad negalėjai pasiimt manęs kartu.

Tuomet aš dar tik išradau oro balioną,

Tuomet aš dar taupiau varikliui detales,

Kai oro uoste išlydėjau ir linkėjau gero...

Vis tiek gailiuosi, kad nepaėmei manęs.

Kaip ir žadėta, išsiskirs keliai.

Mus į skirtingus vandenynus neša oro srovės.

Ir pagaliau, kai baigtas dirižablis,

Man tenka rinktis: arčiau/toliau tikrovės.