Trupinėlis mano beprotybės

Baisu

Kaip neužmigti eglių ošime,
Kai kažkas šaukia svetimu balsu?
Galėtum čia išleist šaknis, prasmegti
Ir užsimerkti, nes per daug baisu.

O kūnas, virtęs statula,
Nuo mėnesienos saugomas šakų.
Tamsoje akys - lyg žinbintai,
Bet šviesa akla,
O nieko nematyti juk baisu.

Kai rankos eglių subadytos, kur namai?
Ir kaip pašaukti juos, kai gerklėje tamsu?
Gal tie balsai ne svetimi, gal ne - iš kur žinai?
Aš nežinau - aš užmigau. Baisu.