Trupinėlis mano beprotybės

Stotyje

Atsirėmęs į sieną,

Akimis - ekrane,

Nuo pasaulio atskirtas

Mašinų ūžimo - 

Tokį išvydau

Tave pirmąkart,

Savo vilties

Laukdama stotyje.

Nužvelgei mano

Išpurvintą striukę,

Išblukusius džinsus

Ir plaukus.

Niekada nieko

Nebepasakėm,

Bet aš nesitraukiau.

Ir tu nesitraukei.

Nužvelgiau tavo

Juodus ausinukus,

Pavargusias kojas

Ir veidą.

Aš ilgai bėgau.

Ir tu ilgai bėgai.

Atšalusi saulė

Jau leidos.

Aš turėjau prabilti,

Aš turėjau judėti.

Negalėjau vėluoti

Į traukinį.

O kodėl? Juk vis tiek

Nežinau, kur važiuoju - 

Aš tik laukiau vilties.

Ko tu laukei?