Trupinėlis mano beprotybės

Diena

Tik duok man vieną dieną nukabint mėnuliui.

Jis dieną neužtiks manęs ateinant.

Ir tikrą puotą išsikelsim mes ant tikro palydovo.

Man atsibodo rankioti šukes.

Ir aš žinau, gali man nesakyti –

Užgrius mus vandenynai, žemė, įtūžis dangaus.

Aš jau dairausi, ar įžvelgsiu debesy rūstybę,

Ir už mėnulį prisiimsiu kaltę sau.

Ne, nemanau, kad moku kainą ar aukoju,

Nes ta viena diena praskris kaip peteliškė;

Kaip pavaišinta cigaretė, vienas vakaras mieste –

Aš už bevertę sielą laimę nusipirksiu.