Trupinėlis mano beprotybės

Sodų bendrija

Rudi ir sunkūs vandens bokštai – vėliavų stulpai –

Mus pasitikdavo tartum garbės svečius,

Ir namas purtėsi lietaus skraistes, ir varstė

Dulkėtus popieriaus kvapų stalčius.

Ir iki šiol nesuprantu, ką aš ten pamečiau

Tarp matematiškai lygių, siaurų sklypų;

Viena tvora ir treji vartai, rožių takas,

Lengvai apglėbiamas suaugusio žvilgsniu,

Bet vaikui tai prilygo karalystei:

Įkaitę miestai su vitražiniais stogais

Ir vieno medžio girios, padalintos

Gūdžiais plėšikų, milžinų keliais.

Aš iki šiol nesuprantu, ko ten ieškojau,

Tačiau tarp krosnies ir obels tūnojo paslaptis,

Kurią bandžiau įminti basa koja,

Kurią palėpėj uždarydavo naktis.