Trupinėlis mano beprotybės

Aš nesutinku

Gerai, kad sutariam abu, nes aš

Kitų vaistų pasiūlyt negaliu.

Ir kai kaimynai užgesins šviesas,

Užmigs draugai, o lauko durys užsivers,

Kiekvieną kartą liksi tiktai tu.

Gerai, kad įskaitai receptą ir turi,

Kuo surakinti lekiančias mintis,

Užmiršti kūną nuodu ar ekranu.

Kitų vaistų pasiūlyt negaliu.

Bet tu, neklausęs patarimo, vis eini,

Kur medžiai tirpsta balų vandeny,

Ir kažkodėl ten vėl mane matai,

Tas atspindys tave praris, manai.

Gerai, kad šiąnakt taip taupai elektrą.

Balkoną apšviečia stikliniai minaretai.

Padžiauti skalbiniai šalti it vėjas,

Bet lūžta protas – susigūžęs, suledėjęs.

Tu manim netiki, bet gal tiki vienatve?