Trupinėlis mano beprotybės

Dėsniai

Mėnulis suskaldytas,

Žemėj taip balta,

Nei žvaigždės, nei ji

Nebeturi akių.

Nuo ugnies atsitraukus

Staiga darosi šalta.

Žinau, suledėsiu. Tegu.

Nusipynus vainiką

Iš lietaus vakarykščio,

Pasiruošusi eiti į priekį.

Mes neturime rankų.

Susikibkim už rankų.

Kelio nėra, bet judėkim.

Laikas pradingsta,

Kai jo neskaičiuoji.

Neskaičiuok savo metų,

Ir jie neis ratu.

Prie stalo su dėsniais

Juos nuolat matuoji.

Ir jie nuolat griūna. Tegu.