Trupinėlis mano beprotybės

Inkarai

Garlaivis išleidžia dūmus, atsidūsta.

Ne, jis nenorėjo, ne...

...nieko įžeisti...

Tiesiog jis visad sako tiesą, nuoširdžiai.

Laiveliai stumdosi prie uosto,

Nepraleis turbūt.

Tik vieną kartą ši jėga priklauso jiems.

Ir jie tai žino.

Sakė jų tėvai.

Pasiūlau inkarus nupjauti šiąnakt.

„Ne šiąnakt, ne."

Tai gal rytoj? O kodėl ne?

Gal blogas ženklas?

Penktadienis ir trylikta.

Juoda katė ant kelių miega.

Iš kopėčių sukaltas stogas.

Kuo negera diena?

Manau, pati geriausia.

Raudoni atšvaitai danguj ir vandeny.

Gal nesiryžta garlaivis, tačiau manęs...

Ar kas mane atras, ar pastebės?

Ne, nenorėjau aš...

...nieko įžeisti...

O visgi gaila sugadint baltas bures.