Trupinėlis mano beprotybės

Žaizdos

Kai išsigydysiu visas žaizdas,

Galbūt tada

Tave paimt už rankos aš išdrįsiu.

Ir mudu žengsime ramia gatve tolyn,

Į savo juodąją bedugnę aš negrįšiu.

Ir gal išdrįsiu kalbėt tai,

Ką noriu pasakyti,

Galbūt išdrįsiu aš vėl būti išdidi.

Kai sieloj nebeliks daugiau skylių, galbūt tada

Aš sugebėsiu vėl tikėti savimi.

Aš išsigydysiu visas žaizdas,

Bet tai užtruks.

Ir kol tu lauksi, neužmiršk manęs, prašau...

Tada - aš pažadu - aš būsiu jau drąsesnė.

Tik tau vienam aš visa tai rašau.

Nežinau, kam skirtas šitas eilėraštis, neklausit :/