Trupinėlis mano beprotybės

Edeno sodas

Taigi, perėjau Edeno sodą

Tarp kolonų, frontonų ir arkų,

Tarp supuvusių lapkričio lapų

Ir norėjau tik vieno: tylos.

Ten gulėjo išdžiūvęs banginis

(Etiketė pusiau nusitrynus),

Pažaliavęs, nukritęs dangus

Ir žmogus, suvaidinęs laukinį,

Kuris ką tik bėgiojo ir rėkė;

Jis mėgino išmokt neliūdėti;

Lėti dūmai iš nosies, krūtinės;

Be ugnies, net bjauru pažiūrėti.

Taigi, perėjau Edeno sodą

Lyg pigiam penkiamečio paveiksle –

Jis liūdesiui dar neuždirbo,

Aš dar negaliu sau to leisti.

Kaip kartą kažkas man sakė, „kas naudoja kabliataškius eilėraščiuose??"