Trupinėlis mano beprotybės

*

Lauke, už namo,

Tavo žibintas paskutinis.

Nuo prieangio laiptelių

Keliesi tartum katinas

Ir naktiniu žvilgsniu stebi

Nematomus kaimynus.

Kažkur pradingo žodžiai,

Tos taisyklės,

Rašomos ant stulpo,

Ir viską apglėbia tik katiniškos akys.

Čia tavo karalystė,

Čia tavo patvorio žolė

Ir žvyro trupiniai ant asfaltuoto kelio.

Klausaisi mažo televizoriaus

Ar dar mažesnio radijo:

Tai žinios, ne naujienos,

Ir niekas nieko nepasako, tik

„Kas šį pasaulį valdo?"

Ne tu.

Ne radijas, ne televizija.

Šįvakar tu tik katinas

Ir nieko nežinai,

Bet jei kas nors valdytų,

Kas nors ir atsakytų

Į visus klausimus, dar netgi neiškeltus...

Dabar tik liepia užgesinti žibintus.