Trupinėlis mano beprotybės

Nepalik

Nepalik šio išblyškusio krašto,

Kur dievams teaukojo gėles,

O nusenusio Stelmužės ąžuolo

Vėjas blaško sausas šakeles.

Nepalik šių miškų, šitų pievų,

Juk tiek kraujo pralieta dėl jų.

Tiek daug metų kovojom, bet šiandien

Svetimų tu ilgiesi šalių...

Nepalik šio išblukusio krašto,

Nors neturi jis Alpių aukštų.

Aš žinau - negaliu įkalbėti,

Aš tiktai paprašyti galiu...